|
|
|
| Lietuvos notariato ištakų reikia ieškoti XIII amžiuje kartu su Lietuvos valstybės ištakomis. 1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karūnavo Mindaugą Lietuvos karaliumi. Susikūrus Lietuvos valstybei, raštininkais (notarijais) paprastai būdavo vienuoliai. Vytenio valdymo laikais (1296-1316) šį darbą dirbo pranciškonai, o, valdant Gediminui (1316-1341), kunigaikščio dvare kaip ekspertai, patarėjai ir raštininkai veikė ir domininkonai. Daug gerų permainų įnešė Vytautas<...>. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Visa šiandieninio notariato istorija yra susijusi su viešųjų notarų institucijos atsiradimu bei vystymusi.<...>
Per visą istoriją notarais buvo vadinami ir įvairūs raštininkai, sekretoriai, archyvarai, ir kiti žmonės, dirbę grynai kanceliarinį darbą. Tai nebuvo notarai tikrąja to žodžio prasme. Tai patvirtina ir lotyniškojo termino notarius aiškinimas<...> |
|
|
|
|
|
|
|
|
|