LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2882
Vilnius
LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Notariato samprata
Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą
suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir
juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus,
užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaras
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo
nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose
santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras.
Šio įstatymo nustatytais atvejais ir notarinių veiksmų
atlikimui nustatyta tvarka atskirus notarinius veiksmus gali atlikti
Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai ir savivaldybių
seniūnijų seniūnai (toliau - seniūnai).
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1458
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1703) ir
2007 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1164
(nuo 2007 m. birželio 21 d.)
(Žin., 2007, Nr. 68-2651) redakcija
Teisė eiti notaro pareigas
Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.
Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą;
3) ne mažiau kaip vienerius metus buvo kandidatu į notarus
(asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra
teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras,
turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo
stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką arba
turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė
notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų
mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių
sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo
įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.
Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos
atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) yra ne vyresnis kaip 65 metų;
6) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Viešame
konkurse eiti notaro pareigas turi teisę dalyvauti ne vyresni kaip
60 metų asmenys. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus
tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
* 7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti
notaro pareigų. Sveikatos tikrinimas, einant notaro pareigas, taip
pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus bei
sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir
skiriamas notaru, jeigu jis:
1) teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to,
ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu
neišnyko teistumas;
2) pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato,
notaro, notaro atstovo, teismo antstolio ar antstolio pareigų už
profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų
valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už
nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jei
po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis
medžiagomis ar alkoholiu;
4) neatitinka Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos)
kodekso reikalavimų.
-------
* TIC pastaba: pagal Notariato įstatymo (LR 2003 m. sausio 23 d.
įstatymo Nr. IX-1311 (nuo 2003 m. vasario 12 d.) (Žin., 2003, Nr.
15-598) redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą notarai privalo
pirmą kartą pasitikrinti sveikatą iki 2004 m. balandžio 1 d. Po šios
datos verstis notaro veikla turi teisę tik sveikatą pasitikrinę
notarai.
--------
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas
Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų
kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai, o koordinuoja
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Notarų kvalifikacijos
kėlimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras
Notarų rūmų prezidiumo teikimu.
Notarai yra periodiškai atestuojami. Notarų atestavimą vykdo
Notarų rūmai.
Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Jei Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras atsisako tvirtinti Notarų
atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai, į
kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2005 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. X-416
(nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)
(Žin., 2005, Nr. 143-5178)
redakcija
Notaro priesaika
Asmuo, paskirtas notaru, prieš pradėdamas eiti pareigas,
prisiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui.
Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių
priesaikos tekstų:
1) "Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis
jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir
dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas. Tepadeda man Dievas.";
2) "Aš, notaras (-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis
jos Konstitucijos ir įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir
dorai vykdyti notaro (-ės) pareigas."
Notaras pasirašo priesaikos tekstą. Šis jo priesaikos tekstas
saugomas notaro asmens byloje.
Asmuo, paskirtas notaru, bet neprisiekęs, negali eiti notaro
pareigų.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų skaičius, jų buveinė ir veiklos
teritorija
Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą
Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo
metodiką.
Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra
civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą,
subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du
ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje,
gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo
organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį. Kiekvienas notaras,
dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo
vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.
Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui,
nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į
tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos
kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų
paslapties išsaugojimą.
6-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro skyrimas, perkėlimas, notaro pareigų
atlikimo pradžia
Asmuo, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, prašymą
paskirti jį notaru turi paduoti Lietuvos Respublikos teisingumo
ministrui ne vėliau kaip per vienerius metus nuo viešo konkurso eiti
notaro pareigas pabaigos. Notaro skyrimas ir notaro pareigų atlikimo
pradžia įforminami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
įsakymais. Notaras skiriamas eiti notaro pareigas konkrečioje
savivaldybėje.
Notaras gali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, jei jis laimėjo
šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti notaro
pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso
tvarka, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras,
atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas
eiti notaro pareigas iš vienos savivaldybės į kitą, kai yra
užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje savivaldybėje, iš kurios
notaras perkeliamas.
Notaras turi pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui
prašymą ir dokumentus dėl notaro biuro steigimo ir notaro pareigų
atlikimo per tris mėnesius nuo jo paskyrimo notaru.
Atlikti notarinius veiksmus gali tik notarų profesinės
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustas notaras.
Prieš pradėdamas eiti pareigas, notaras privalo pateikti Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijai savo antspaudo ir parašo
pavyzdžius. Pasikeitus notaro antspaudui ar parašui, notaras
nedelsdamas privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai pasikeitusio antspaudo ar parašo pavyzdį.
6-2 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2004 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų profesinės civilinės atsakomybės
privalomasis draudimas
Notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar
juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą,
viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu.
Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo
objektas yra notarų civilinė atsakomybė už notarų, jų atstovų ir
notarų biurų darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant
notaro profesinę veiklą.
Notarai profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
draudžiami, sudarant notarų profesinės civilinės atsakomybės
draudimo sutartį. Notarų profesinės civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo draudėjas yra Notarų rūmai. Notarų profesinės
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma
yra 100 000 litų vienam notarui kiekvienam draudiminiam įvykiui.
Draudikui draudiminio įvykio atveju išmokėjus draudimo išmoką,
draudimo prievolė lieka galioti visai draudimo sumai,
neišskaičiuojant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
Notaras gali pats papildomai draustis notarų profesinės
civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu už fiziniams ar
juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
Notarų rūmai privalo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijai notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo liudijimo (poliso) kopiją per dešimt dienų nuo draudimo
sutarties sudarymo dienos.
Draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą
vykdyti notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį
draudimą, privalo sudaryti notarų profesinės civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo sutartį su Notarų rūmais, jiems pateikus
prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokias sutartis. Notarų
profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles
patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais
padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas,
išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu
draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs
notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-778
(nuo 2002 m. kovo 27 d.)
(Žin., 2002, Nr. 31-1126) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos
tarnybinė priežiūra
Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą
atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja
notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus
statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos
priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai
laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų,
organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro,
tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių,
parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus
dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų
notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys,
atlikdami notarų veiklos tarnybinę priežiūrą, turi teisę reikalauti
iš notarų pasiaiškinti dėl pažeidimų ir trūkumų, susijusių su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta notaro profesine veikla.
Notarų savivaldos institucijų priežiūra atliekama šio įstatymo
11 straipsnyje nustatyta tvarka.
7-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2002 m. kovo 12 d. įstatymo Nr. IX-778
(nuo 2002 m. kovo 27 d.)
(Žin., 2002, Nr. 31-1126)
redakcija
Drausmės bylos notarui iškėlimas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų
prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos
Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų
garbės (etikos) kodekso pažeidimus.
8 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Notarų rūmai ir jų statuto priėmimo tvarka
Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus, kurie
yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.
Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.
Notarų rūmai yra juridinis asmuo.
Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų susirinkimas ir
tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų rūmų uždaviniai
Svarbiausieji Notarų rūmų uždaviniai yra:
1) koordinuoti notarų veiklą;
2) rūpintis notarų kvalifikacijos kėlimu;
3) ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir
valdymo institucijose;
4) rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir
teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
5) suvienodinti notarinę praktiką;
6) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas, laikosi
profesinės etikos reikalavimų;
7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų
saugojimą ir naudojimą;
8) užtikrinti notaro praktikos atlikimą;
9) įgyvendinti kitus Notarų rūmų statute numatytus
uždavinius.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(1 dalies 5 punktas - nuo 2003 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų rūmų funkcijos
Notarų rūmai, vykdydami savo uždavinius:
1) kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų savo
pareigas;
2) organizuoja kursus ir seminarus notarų kvalifikacijai
kelti;
3) teikia pasiūlymus aukštesnėms instancijoms notarų veiklos
klausimais;
4) skiria lėšų notarų kvalifikacijos kėlimo reikmėms;
5) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės
atsakomybės privalomuoju draudimu. Notarų profesinės civilinės
atsakomybės už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą,
vykdant notaro profesinę veiklą, privalomojo draudimo įmoką sudaro
draudžiamų notarų įmokos. Šios įmokos neįskaitomos į šio straipsnio
antrojoje dalyje numatytą Notarų rūmams notarų mokamą mokestį;
6) gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus
notarinius veiksmus;
7) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;
8) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą,
laikosi profesinės etikos reikalavimų;
9) kontroliuoja, kaip notarai tvarko ir saugo savo profesinės
veiklos metu sudaromus dokumentus;
10) organizuoja notaro praktikos atlikimą;
11) atlieka kitas Notarų rūmų statute numatytas funkcijas.
Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis,
kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.
10-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Notarų garbės teismas
Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų garbės teismo
nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių
nusižengimų bylas.
Notarų garbės teismą sudaro 5 notarai, iš kurių du renkami
Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo
ministras, vieną - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus.
Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar
paskirta daugiau kaip pusė narių.
10-2 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Nuobaudos skyrimas notarui
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:
1) jį išteisinti;
2) pasitenkinti drausmės bylos svarstymu;
3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo
terminas;
4) įpareigoti viešai atsiprašyti nukentėjusįjį arba notaro
biuro kolektyvą;
5) pareikšti jam pastabą;
6) pareikšti jam papeikimą;
7) pareikšti jam griežtą papeikimą;
8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;
9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti
jį iš pareigų.
Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo
notarui gali būti skundžiamas apygardos teismui.
11 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos santykiai
Notarų rūmai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijai detalią savo veiklos metinę
ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis
einamiesiems metams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
turi teisę reikalauti, kad Notarų rūmai pateiktų notariato veiklos
perspektyvas ir kryptis trejiems arba daugiau metų.
Šiame įstatyme numatytus norminius teisės aktus Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras tvirtina, atsižvelgdamas į Notarų
rūmų prezidiumo nuomonę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, manydamas, kad
Notarų rūmų nutarimai ar sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos
įstatymų, gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui dėl tų
nutarimų ar sprendimų panaikinimo. Šis skundas turi būti pateiktas
per 1 mėnesį nuo skundžiamo nutarimo ar sprendimo gavimo dienos.
12 straipsnis. Notarų nepriklausomumas
Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės
valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik
įstatymams.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų atlikimo teisiniai pagrindai
Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos
įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro teisės aktais ir Notarų rūmų
nutarimais bei kitais teisės aktais.
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1996 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. I-1470
(Žin., 1996, Nr. 68-1645),
1997 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. VIII-302
(Žin., 1997, Nr. 65-1533),
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1458
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1703)
redakcija
Notarinių veiksmų slaptumo užtikrinimas
Notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą.
Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik
juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems
buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams.
Teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu
pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jų
žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
Pažymos apie testamentus išduodamos tik testatoriui mirus.
Notarinių veiksmų slaptumo taisyklės taikomos ir asmenims,
nustojusiems dirbti notaru, taip pat asmenims, kurie apie
notarinius veiksmus sužinojo, eidami tarnybines pareigas.
Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali
atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei
viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali
atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
15 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1995 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. I-960
(nuo 1995 m. birželio 28 d.)
(Žin., 1995, Nr. 53-1304) redakcija
Notaro raštvedybos kalba
Notaro raštvedyba tvarkoma valstybine kalba. Sandoriai su
užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi
valstybine ir kita abiems šalims priimtina kalba.
15-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų
dokumentų archyvas
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas yra
Lietuvos archyvų fondo dalis.
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas
saugomas notaro biuro patalpose, jeigu jis nėra perduotas šio
straipsnio trečiojoje dalyje nurodytam archyvui. Notaras atsako už
savo veiklos metu sudarytų dokumentų tvarkymą, saugojimą ir
naudojimą. Pasibaigus notaro įgaliojimams arba sustabdžius notaro
įgaliojimus, už jo veiklos metu sudarytų dokumentų saugojimą ir
naudojimą atsako Notarų rūmai.
Notaro profesinės veiklos metu sudarytų dokumentų archyvas gali
būti saugomas Notarų rūmų archyve.
Notaro profesinės veiklos metu sudaromų dokumentų tvarkymo,
saugojimo ir perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos archyvų departamentu
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
16 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro atsakomybė
Notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio
įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro
darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims
padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą.
Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant
notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar
administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas.
17 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro antspaudas *
Notaras turi antspaudą su Lietuvos valstybės pavadinimu ir
herbu, savo pavarde. Notaro antspaudo saugojimo, apskaitos ir
sunaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija.
----------
* TIC pastaba: šio Įstatymo (LR 2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr.
IX-1311 (nuo 2003 m. vasario 12 d.) (Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija) 17 straipsnyje nustatyti notaro antspaudo reikalavimai
netaikomi notarų, kurie notaro antspaudus naudojo iki šio (Nr.
IX-1311) Įstatymo įsigaliojimo, naudojamiems antspaudams.
----------
18 straipsnis. Valstybės simbolių naudojimas
Notaras turi teisę savo blankuose ir iškabose naudoti
Lietuvos valstybės herbą.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Notaro pajamos
Už notarinio veiksmo atlikimą, sandorių projektų parengimą,
konsultacijas bei technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio
dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Atlyginimo
dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti
ekonomiškai nepriklausomu, sudaryti geras klientų aptarnavimo
sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai
techniškai aprūpintą biurą.
Atsižvelgdamas į kliento turtinę padėtį, notaras gali iš viso
ar iš dalies atleisti jį nuo atlyginimo mokėjimo.
Atlyginimo dydis nurodomas notariniame registre ir notaro
patvirtintame dokumente.
Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos finansų ministerija. Ūkio subjektams notaro atlikti
veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami specialiuose apskaitos
dokumentuose.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro veiklos apribojimai
Notaras nevaržomai dalyvauja notarų savivaldos ir kitų renkamų
institucijų veikloje. Notaras, eidamas savo pareigas, kartu gali
eiti renkamas pareigas notarų savivaldos institucijose. Jeigu
notaras eina renkamas pareigas kitose institucijose, jo įgaliojimai
turi būti sustabdomi šio įstatymo 22-1 straipsnio nustatyta tvarka.
Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro
atlyginimą, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už
pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais,
kai sustabdomi notaro įgaliojimai.
20-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Reklamos draudimas
Notarui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo
profesinę veiklą.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas draudimas netaikomas,
kai duomenys apie notarą, jo biurą nurodomi informaciniuose
biuleteniuose (telefonų knygose, įmonių kataloguose), oficialiuose
blankuose ir vizitinėse kortelėse.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras nustato vienodą
visiems notarų biurams iškabų formą.
21 straipsnis. Notaro biuro darbo organizavimas
Notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai
nepriklausomas.
Notaras savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro
darbuotojus, moka jiems atlyginimą.
Notaras įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka
reikiamą inventorių ir kitus reikmenis.
22 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro atstovavimas ir pavadavimas
Jeigu notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negali
eiti notaro pareigų, skiriamas notaro atstovas arba pavaduojantis
notaras šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Notaras, negalintis ilgiau kaip tris darbo dienas eiti savo
pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių, privalo apie tai
informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Notarų
rūmus. Jeigu notaras negali eiti savo pareigų dėl iš anksto numatytų
aplinkybių, apie tai jis turi informuoti Lietuvos Respublikos
teisingumo ministeriją ir Notarų rūmus iki atostogų ar dėl kitų
priežasčių nebuvimo darbe pradžios. Jeigu notaras neatliko savo
pareigų tris darbo dienas ir apie tai neinformavo Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos ir Notarų rūmų, šių institucijų
reikalavimu jis turi pateikti informaciją apie priežastis, dėl kurių
jis negalėjo eiti savo pareigų.
Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3
straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktų reikalavimus.
Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio
įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios
dalies 8 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų.
Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris
sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti
savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo, Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo
nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra
būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro
veiklą.
Notaro atstovo skyrimas įforminamas Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakymu nurodant laiką, kurį skiriamas asmuo eis
notaro atstovo pareigas arba nurodant aplinkybes, kurioms esant
skiriamas asmuo eis notaro atstovo pareigas. Šiuo atveju notaro
atstovas skiriamas vienerių metų terminui.
Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro
atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir
prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo
iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio
įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia.
Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių
veiksmų.
Atstovaujamasis notaras su paskirtu notaro atstovu iki jo
pareigų atlikimo pradžios sudaro sutartį dėl notaro atstovo pareigų
atlikimo apmokėjimo, notaro biuro darbo organizavimo. Tais atvejais,
kai notaro atstovas skiriamas Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų
atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų
rūmai.
Notaro atstovas iš pareigų atleidžiamas Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakymu:
1) pasibaigus atstovavimo terminui;
2) kai notaro atstovo pareigos atliekamos Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakyme nenurodytais atvejais;
3) atstovaujamojo notaro reikalavimu;
4) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje
numatytais pagrindais.
Notaro atstovas turi visas notaro teises ir pareigas, išskyrus
šiame įstatyme nustatytas išimtis. Notaro atstovui taikomi šiame
įstatyme nustatyti notaro veiklos apribojimai. Notaro atstovas
notarinius veiksmus atlieka atstovaujamojo notaro vardu, atliekamus
notarinius veiksmus tvirtina arba liudija savo parašu ir
atstovaujamojo notaro antspaudu. Notaro atstovas notarinius veiksmus
atlieka atstovaujamojo notaro biure, išskyrus šio įstatymo 28
straipsnyje nustatytus atvejus, kai notarinius veiksmus galima
atlikti ne notaro biuro patalpose.
Už notaro atstovo padarytą žalą fiziniams ar juridiniams
asmenims, vykdant notaro profesinę veiklą, atsako atstovaujamasis
notaras. Notaro atstovo atsakomybė notarui už notaro atstovo
padarytą ir notaro fiziniams ar juridiniams asmenims atlygintą žalą
nustatoma šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodytoje sutartyje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu gali būti
skiriamas pavaduojantis notaras ne ilgesniam kaip trisdešimties
dienų terminui. Jei, pasibaigus šiam terminui, pavaduojamasis
notaras ir toliau negalės eiti savo pareigų, skiriamas notaro
atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro,
laikinai negalinčio eiti notaro pareigas, veiklos teritoriją,
nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaro pavadavimas
įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.
Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu
pavaduojamasis notaras negali atlikti notarinių veiksmų.
Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka
notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamojo notaro veiklos
teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamojo notaro
sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamojo notaro biure, išdavimu šio
įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo
metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro
biure. Pavaduojamasis notaras ir pavaduojantis notaras raštu
susitaria dėl pavaduojamojo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų
naudojimo pavadavimo metu.
22-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notaro įgaliojimų sustabdymas
Notaro įgaliojimai sustabdomi Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro įsakymu, jeigu notaras eina renkamas pareigas, išskyrus
notarų savivaldos institucijose.
Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi šio straipsnio
pirmojoje dalyje nustatyta tvarka, notarui iškėlus drausmės bylą,
taip pat jeigu notaras įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą
veiką.
Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais
atvejais notaro įgaliojimai sustabdomi tol, kol išnyksta pagrindai,
dėl kurių buvo sustabdyti notaro įgaliojimai.
Notaro įgaliojimai gali būti sustabdomi ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka bei pagrindais.
23 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. I-597
(nuo 1994 m. spalio 7 d.)
(Žin., 1994, Nr. 78-1463),
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329),
1999 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1225
(nuo 1999 m. birželio 30 d.)
(Žin., 1999, Nr. 57-1831),
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598) ir
2007 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1164
(nuo 2007 m. birželio 21 d.)
(Žin., 2007, Nr. 68-2651) redakcija
Notaro įgaliojimų pasibaigimas
Notaro įgaliojimai pasibaigia:
1) notarui mirus;
2) notarui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) notaro pareiškimu;
4) kai jis neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio antrosios
dalies 7 punkto reikalavimų;
5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas
už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko
teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko
teistumas;
6) Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pritarus Notarų
garbės teismo siūlymui atleisti notarą iš pareigų;
7) kai jis netinka eiti pareigas pagal atestavimo rezultatus;
8) notarui sulaukus 65 metų;
9) jeigu notaras daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka
mokesčių į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą įstatymų
nustatyta tvarka;
10) jei notaras pažeidė šio įstatymo 20 straipsnio
reikalavimus;
11) jei notaras sistemingai daugiau kaip 4 mėnesius iš eilės
nemoka mokesčių Notarų rūmams;
12) (neteko galios)
Notaro įgaliojimų pasibaigimas (atleidimas iš pareigų)
įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu.
Notaro įgaliojimai gali būti pratęsti Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks
70 metų.
24 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. I-597
(nuo 1994 m. spalio 7 d.)
(Žin., 1994, Nr. 78-1463) redakcija
Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija priima sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų
notarinių veiksmų tęsimo ir dokumentų perdavimo.
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų atlikimas užsienyje
Šio įstatymo numatytus notarinius veiksmus Lietuvos Respublikos
piliečiams, esantiems užsienyje, atlieka Lietuvos Respublikos
konsuliniai pareigūnai.
II SKYRIUS
NOTARŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIŲ PAREIGŪNŲ IR SENIŪNŲ
ATLIEKAMI NOTARINIAI VEIKSMAI
(II skyriaus pavadinimas - Lietuvos Respublikos 2003 m. sausio
23 d. įstatymo Nr. IX-1311 (nuo 2003 m. vasario 12 d.) (Žin., 2003,
Nr. 15-598) redakcija)
26 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943)
redakcija
Notarų atliekami notariniai veiksmai
Notarai atlieka šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius;
2) išduoda paveldėjimo teisės liudijimus;
3) išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto
liudijimus;
4) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
5) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
6) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
7) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam
tikroje vietovėje;
8) priima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamus
testamentus ir asmeninius testamentus;
9) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
10) perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus
kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
11) priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas;
12) priima jūrinius protestus;
13) protestuoja vekselius ir čekius;
14) daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba
neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;
15) surašo ar tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų
registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį
asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje
nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar
steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės;
16) tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikimą
įstatymų reikalavimams;
17) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose
esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai
(jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti
negaliojančiais.
TIC PASTABA: 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktai įsigalioja
nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262)
2.64 straipsnio įsigaliojimo - (Žin., 2001, Nr. 55-1943).
27 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų
atliekami notariniai veiksmai
Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai atlieka šiuos
notarinius veiksmus:
1) tvirtina sandorius, išskyrus sutartis dėl Lietuvos
Respublikoje esančių nekilnojamųjų daiktų perleidimo, perdavimo
naudotis, įkeitimo ar kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą;
4) liudija dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą;
5) tvirtina faktą, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam
tikroje vietovėje;
6) priima saugoti asmeninius testamentus;
7) tvirtina dokumentų pateikimo laiką;
8) priima jūrinius protestus;
9) atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
27-1 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Seniūnų atliekami notariniai veiksmai
Seniūnai neatlygintinai atlieka seniūnijai priskirtos
teritorijos gyventojams šiuos notarinius veiksmus:
1) tvirtina įgaliojimus, kuriuos fiziniai asmenys duoda
korespondencijai (konkrečiai - siunčiamiems pinigams ir siuntiniams)
gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais
susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms, išmokoms
už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gauti;
2) liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą;
3) liudija parašo dokumentuose tikrumą.
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO TAISYKLĖS
28 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų atlikimo vieta
Notariniai veiksmai gali būti atliekami pas bet kurį notarą,
išskyrus turto paveldėjimo atvejus. Notarų veiklos teritoriją šiais
atvejais nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius
veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik tada, kai
suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (liga, invalidumas ar
kiti atvejai) negali atvykti į notaro biurą ir iškviečia notarą į
namus, medicinos pagalbos ar kitą įstaigą, kai atliekant notarinį
veiksmą dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai notarinis
veiksmas atliekamas iškilmingoje aplinkoje.
Lietuvos Respublikos konsulinių pareigūnų atliekamų notarinių
veiksmų vietą nustato Lietuvos Respublikos konsulinis statutas.
Seniūnų atliekamų notarinių veiksmų vietą nustato Lietuvos
Respublikos vietos savivaldos įstatymas.
29 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. I-597
(nuo 1994 m. spalio 7 d.)
(Žin., 1994, Nr. 78-1463) redakcija
Notarinių veiksmų atlikimo terminai
Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami
dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių
veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, jeigu reikalinga papildoma
informacija, tačiau ne ilgiau dešimt kalendorinių dienų.
30 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. I-597
(nuo 1994 m. spalio 7 d.)
(Žin., 1994, Nr. 78-1463) redakcija
Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių
išaiškinimas
Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų
prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti.
Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo
(derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras.
31 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus,
asmens tapatybės nustatymas, veiksnumo ir jų
parašų tikrumo patikrinimas
Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių
asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę.
Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybė nustatoma pagal
pateiktą asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę
patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka.
Užsieniečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio
valstybėje, asmens tapatybė nustatoma pagal toje valstybėje išduotą
piliečio pasą ar jį atitinkantį kelionės dokumentą, skirtą vykti į
užsienio valstybę ir pripažintą Lietuvos Respublikoje. Užsieniečių,
kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, asmens
tapatybė nustatoma pagal pateiktą leidimą laikinai apsigyventi
Lietuvos Respublikoje arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje. Užsieniečių, kurie pateikė prašymą suteikti pabėgėlio
Lietuvos Respublikoje statusą ir kuriems suteikta teisė naudotis
laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje, asmens
tapatybė nustatoma pagal pateiktą užsieniečio registracijos
pažymėjimą.
Tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir
patikrinamas juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumas.
Tvirtindamas testamentą, notaras privalo jame nurodyti, kad jis
įsitikino testatoriaus veiksnumu. Jeigu sandorį sudaro atstovas,
patikrinami jo įgaliojimai.
Tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius
veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais
patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti
notarinius veiksmus, parašų tikrumas.
Asmens tapatybės nustatymo būdą notaras nurodo sudaromame
dokumente.
Lietuvos Respublikos teismai ne vėliau kaip per 3 dienas nuo
sprendimo, apribojančio fizinio asmens veiksnumą ar panaikinančio
veiksnumo apribojimus, įsiteisėjimo privalo sprendimo nuorašą
nusiųsti Notarų rūmams, kurie praneša notarams apie ribotai
veiksnius bei neveiksnius asmenis.
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių dokumentų pasirašymo tvarka
Notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie
dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris,
pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro
akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad
sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis.
Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų
priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento
pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą
gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl
kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo
pats negalėjo pasirašyti.
33 straipsnis. Teisės atlikti notarinius veiksmus apribojimas
Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo
vardu, savo sutuoktiniams ir jų vardu, sutuoktinių ir savo
giminaičiams.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems giminaičiams
priskiriami tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai,
seneliai, broliai, seserys.
Notariniai veiksmai, atlikti pažeidžiant šiame straipsnyje
nustatytas taisykles, negalioja.
34 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. I-597
(nuo 1994 m. spalio 7 d.)
(Žin., 1994, Nr. 78-1463) redakcija
Notaro dokumentų sudarymas
Notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, su
dokumento turiniu susiję terminai, datos ir skaičiai parašyti
nors vieną kartą žodžiais. Juridinių asmenų pavadinimai turi būti ne
mažiau kaip kartą parašyti nesutrumpinti ir nurodyti jų
adresai.
Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir
organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams
atlikti. Atitinkamos žinios ir dokumentai turi būti pateikti notaro
nurodytu terminu.
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Notaro netvirtinami dokumentai
Negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose
yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų
taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai.
Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta
klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.
36 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Tvirtinamasis įrašas ir notarinis liudijimas
Notaro tvirtinamuose dokumentuose notaras parašo tvirtinamąjį
įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
Notaro liudijamuose dokumentuose notaras parašo notarinio
liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą.
Notaro išduodamuose dokumentuose notaras parašo notarinio
liudijimo įrašą, pasirašo ir uždeda savo antspaudą. Paveldėjimo
teisės liudijimuose notaras papildomai nurodo paveldėjimo bylos
numerį.
Liudydamas užsienio kalba surašyto dokumento nuorašo tikrumą,
notaras tvirtinamąjį įrašą parašo valstybine kalba.
Jeigu tvirtinamasis įrašas ar notarinis liudijimas netelpa
sudaromame notariniame dokumente, jis gali būti surašytas
pridedamame prie dokumento popieriaus lape. Šiuo atveju lapai su
dokumento tekstu ir lapas su tvirtinamuoju įrašu ar notariniu
liudijimu susiuvami, sunumeruojami, susiūtų lapų skaičius
patvirtinamas notaro parašu ir antspaudu.
Notaro bylose saugomų dokumentų, kuriais remiantis atlikti
notariniai veiksmai, kopijų tikrumas liudijamas pagal bendrąsias
dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, nustatytas Lietuvos
archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
37 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų registravimas
Visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame
registre.
Notariniame registre turi būti nurodomi šie registruojamo
notarinio veiksmo duomenys:
1) notarinio veiksmo registracijos numeris;
2) notarinio veiksmo atlikimo data;
3) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo
data, juridinio asmens pavadinimas, kodas, atstovo vardas, pavardė,
asmens kodas arba gimimo data;
4) dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę;
5) notarinio veiksmo arba suteiktos teisinės paslaugos turinys;
6) notaro atlyginimo dydis už notarinio veiksmo atlikimą;
7) notaro atlyginimo dydis už sandorio projekto parengimą,
konsultaciją ar techninę paslaugą;
8) asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta
teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai.
Notarinio veiksmo registracijos numeris įrašomas notaro
tvirtinamame, liudijamame ar išduodamame dokumente.
Įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo
atliktas.
38 straipsnis. Notarinio registro išrašo išdavimas
Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir
fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti
notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
39 straipsnis. Dingusio dokumento dublikato išdavimas
Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas,
dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio
dalyvių pareiškimą.
Testamento dublikatas gali būti išduotas testamente
nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties
liudijimą.
40 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Atsisakymas atlikti notarinius veiksmus
Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu
tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų
reikalavimų.
Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu
atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo
tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte
turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir
notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį
veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma
atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai
pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą
atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo
antspaudu.
Teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos Respublikos konsulinių
įstaigų veiklą, gali nustatyti ir kitus Lietuvos Respublikos
konsulinių pareigūnų atsisakymo atlikti notarinius veiksmus
pagrindus ir tvarką.
41 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti
apskundimas
Suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis
veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra
neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui pagal notaro biuro
buvimo vietą.
Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atliktas notarinis
veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą skundžiami
teismui pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
buveinę.
42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su
notarinių veiksmų atlikimu
Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų
notarinių veiksmų esme, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija arba jos pavedimu Notarų rūmai.
43 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų vykdomųjų įrašų pagal užprotestuotus
arba neprotestuotinus vekselius ar čekius
vykdymas
Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba
neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini ir vykdomieji
dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka.
44 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir
notarinių liudijimų formos
Notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų
formas ir jų pildymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos
teisingumo ministras.
IV SKYRIUS
NOTARINIŲ VEIKSMŲ ATLIKIMO YPATUMAI
(Skyriaus pavadinimas pakeistas Lietuvos Respublikos 2001 m.
birželio 12 d. įstatymu Nr. IX-371 (nuo 2001 m. liepos 1 d.) (Žin.,
2001, Nr. 55-1943)
45 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943)
redakcija
Notaro tvirtinami sandoriai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar
Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato
privalomą notarinę formą. Notaras gali tvirtinti ir tuos sandorius,
kuriuos įstatymai leidžia sudaryti žodžiu arba kuriems sudaryti
įstatymai nustato paprastą rašytinę formą.
46 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943)
redakcija
Sandorių tvirtinimas ir registravimas
Nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta
privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn,
nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių
teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad
daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.
Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja
jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais
sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito
sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito
sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.
Sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio
asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui,
perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras
tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.
Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo
daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra
teismo leidimas.
Sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, Civilinio
kodekso nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai yra
išankstinis teismo leidimas.
Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sutartyse
notaras nurodo sutarties sudarymo laiką (valandas ir minutes). Šiose
sutartyse taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį
daiktą įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento, o sutarties
šalys prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį
daiktą perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju, jei
nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo akto ar
kito dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas
viešame registre. Duomenis apie patvirtintą sutartį notaras perduoda
viešo registro tvarkytojui per 24 valandas nuo sutarties
patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka.
47 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943)
redakcija
Sandorio liudytojai
Civilinio kodekso 5.29 straipsnio nustatytu atveju notaras
privalo tvirtinti testamentus, kai dalyvauja ne mažiau kaip du
liudytojai.
Notaras gali tvirtinti testamentus ir kitus sandorius
dalyvaujant liudytojams, jeigu liudytojų dalyvavimo prašo
testatorius arba sandorio šalis.
Notaras nustato liudytojų, kurie dalyvauja tvirtinant sandorį,
asmens tapatybę. Liudytojai pasirašo notaro tvirtinamame dokumente.
Liudytojais negali būti asmenys, kurių naudai atliekami
notariniai veiksmai.
48 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2001 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. IX-371
(nuo 2001 m. liepos 1 d.)
(Žin., 2001, Nr. 55-1943)
redakcija
Testamentų tvirtinimas ir saugojimas
Notaras tvirtina veiksnių fizinių asmenų oficialiuosius
testamentus, sudarytus pagal Civilinio kodekso reikalavimus.
Testamentai gali būti tvirtinami dalyvaujant asmenims, kuriems
paliekamas turtas, jeigu šių asmenų dalyvavimo prašo testatorius.
Notaras oficialiuosius, oficialiesiems testamentams
prilyginamus ir asmeninius testamentus saugo seife.
49 straipsnis. Įgaliojimų tvirtinimas
Notaras gali patvirtinti įgaliojimą vieno ar kelių asmenų
vardu, išduodamą vienam asmeniui arba keliems asmenims.
50 straipsnis. Dokumentų, kuriuose išdėstomas sandorių turinys,
egzempliorių skaičius
Notarui pateikiama ne mažiau kaip du egzemplioriai
tvirtinamų sutarčių, testamentų, įgaliojimų ir kitų dokumentų,
kuriuose išdėstytas sandorių turinys, ir vienas iš jų lieka
notaro biuro bylose.
51 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarų ryšys su valstybės registrais
Notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės
registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius
esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų
interesų apsaugai.
Notaras teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka turi
pateikti valstybės registrams duomenis apie patvirtintus sandorius,
palikimo priėmimo faktus.
Notarai duomenis iš valstybės registrų centrinių duomenų bankų
kompiuterių tinklais gauna pagal keitimosi duomenimis sutartis.
52 straipsnis. Liudijimo išdavimas vienam sutuoktiniui mirus
Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas
gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam
sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam
sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį
nustatantis liudijimas.
Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui,
išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
V SKYRIUS
NOTARIATO ĮSTATYMO TAIKYMAS UŽSIENIEČIAMS.
TARPTAUTINĖS SUTARTYS
53 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Notarinių veiksmų atlikimas užsieniečiams ir
užsienio juridiniams asmenims
Notariniai veiksmai užsieniečiams ir užsienio juridiniams
asmenims atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų užsienyje, priėmimas
Lietuvos Respublikos notarų biuruose
Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio
valstybės valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos
legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
įstaigos.
Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai
priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų,
tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos
Respublika.
55 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai
Jeigu tarptautinė sutartis arba susitarimas, kuriame
dalyvauja Lietuvos Respublika, nustato kitokias notarinių veiksmų
taisykles negu tos, kurios yra Lietuvos Respublikos įstatymuose,
atliekant notarinius veiksmus taikomos tarptautinės sutarties
arba susitarimo taisyklės.
VI SKYRIUS
(VI skyrius - Lietuvos Respublikos 1998 m. gegužės 14 d.
įstatymo Nr. VIII-737 (nuo 1998 m. liepos 1 d.) (Žin., 1998, Nr.
49-1329) redakcija)
KANDIDATAI Į NOTARUS (ASESORIAI)
56 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Kandidatai į notarus (asesoriai)
Kandidatas į notarus (asesorius) yra fizinis asmuo, kuris šio
įstatymo nustatyta tvarka rengiasi notaro profesinei veiklai.
Kandidatų į notarus (asesorių) skaičių nustato Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų
parengtas notariato veiklos perspektyvas ir kryptis, pateiktas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šio įstatymo 11
straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka.
Kandidatu į notarus (asesoriumi) gali būti fizinis asmuo,
atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 4
punktų reikalavimus ir laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą
konkursą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
57 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Kandidatų į notarus (asesorių) priėmimas ir
atleidimas
Kandidatus į notarus (asesorius) skiria ir atleidžia Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras.
Asmuo, laimėjęs kandidatų į notarus (asesorių) viešą konkursą,
prašymą dėl jo skyrimo kandidatu į notarus (asesoriumi) turi paduoti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ne vėliau kaip per tris
mėnesius nuo laimėto konkurso pabaigos. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakyme dėl kandidato į notarus (asesoriaus)
paskyrimo nustatoma kandidato į notarus (asesoriaus) praktikos
atlikimo pradžia.
Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro
praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos
teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas.
Kandidato į notarus (asesoriaus) praktika baigiasi:
1) kai kandidatas į notarus (asesorius) paskiriamas notaru;
2) kai paaiškėja, kad kandidatas į notarus (asesorius) dėl
kvalifikacijos ar etikos negalės eiti notaro pareigų;
3) kitais šio įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje
numatytais pagrindais.
Išlaikytas notaro kvalifikacinis egzaminas nenutraukia
kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos.
58 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymu Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
59 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro
praktika
Kandidato į notarus (asesoriaus) notaro praktikos atlikimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs
su Notarų rūmų prezidiumu.
Kandidato į notarus (asesoriaus) atliekamos notaro praktikos
programą sudaro Notarų rūmų prezidiumas. Kandidato į notarus
(asesoriaus) praktikos atlikimą organizuoja ir prižiūri Notarų
rūmai.
Kandidatas į notarus (asesorius) turi teisę atlikti notarinius
veiksmus atstovavimo notarui metu, jeigu jis yra atlikęs ne
trumpesnę kaip vienerių metų notaro praktiką, yra išlaikęs notaro
kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio
nustatyta tvarka ir šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka yra
paskirtas notaro atstovu.
60 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
redakcija
Kandidatų į notarus (asesorių) atsakomybė
Kandidatai į notarus (asesoriai) už notarui, kuris vadovauja jų
praktikai, padarytą žalą atsako pagal Lietuvos Respublikos civilinį
kodeksą.
61 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329) ir
2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2537
(nuo 2005 m. sausio 1 d.)
(Žin., 2004, Nr. 171-6297)
redakcija
Kandidatų į notarus (asesorių) socialinės
garantijos
Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams) moka minimalaus
darbo užmokesčio dydžio stipendiją.
Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia
valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio
socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30
kalendorinių dienų atostogos. Už atostogų laiką mokama stipendija.
62 straipsnis. Lietuvos Respublikos
1998 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. VIII-737
(nuo 1998 m. liepos 1 d.)
(Žin., 1998, Nr. 49-1329)
redakcija
Kandidatų į notarus (asesorių) veiklos
apribojimai
Kandidatui į notarus (asesoriui) neleidžiama dirbti jokio kito
darbo arba verstis kokia nors kitokia mokama veikla (išskyrus
mokslinį ar pedagoginį bei kūrybinį darbą). Kandidatas į notarus
(asesorius) gali dirbti pagal darbo sutartį notaro biure, kuriame
jis atlieka praktiką.
63 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymu Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
64 straipsnis. Neteko galios Lietuvos Respublikos
2003 m. sausio 23 d. įstatymu Nr. IX-1311
(nuo 2003 m. vasario 12 d.)
(Žin., 2003, Nr. 15-598)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
|