Žiniasklaida apie Teisingumo ministerijos siūlymus keisti notarų paslaugų kainodarą.

Portalas "alfa.lt"  Sekite šia nuoroda.

Portalas "15min.lt" sekite šia nuoroda.

Antradienis, 06 Balandžio 2010 00:00

Prasižengusio notaro atleidimo atgarsiai

Lietuvos žiniasklaida - apie teisingumo ministro sprendimą atleisti keliskart prasižengusį notarą:

Alfa.lt

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Notariato įstatymo nuostatą dėl notaro įgaliojimų pratęsimo.

Išsamiau - "Alfa.lt" pranešime.

Dienraštis "Respublika" š.m. vasario 26 d. publikavo straipsnį "Valstybė padeda apsišaukėliams", kuriame rašoma apie daugiabučių namų savininkų bendrijų registravimo problemas ir notarų dalyvavimą šiame procese.


Sunkmečiu žmonės yra priversti ieškoti pačių įvairiausių būdų užsidirbti. Toli gražu ne visuomet paieškų kelias atitinka sąžiningumo principus. Šit pastaruoju laiku dalis šalies piliečių suskato kurti daugiabučių namų bendrijas ar įtraukti jų gyventojus į jungtinės veiklos pinkles. “Respublikos“ turimais duomenimis, labai dažnai tai daroma prasilenkiant su įstatymais, tačiau neretai tikslas pasiekiamas - jungtinės veiklos sutarties ar bendrijos iniciatorius tampa naujojo darinio galva, šitaip apsirūpindamas darbu ir prieidamas prie daugiabučio savininkų renkamų pinigų. Tik itin retais atvejais naujosios bendrijos, liaudyje vadinamos apsišaukėlėmis, turi galimybių ir noro ginti gyventojų interesus. Dabar Lietuvoje apie 30 tūkst. daugiabučių namų prižiūri juos administruojančios įmonės, dar dvidešimtyje procentų daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB). Ir vienos, ir kitos neretai administruoja po keletą ar net kelioliką namų, tuo tarpu sudaryti bendriją ar jungtinės veiklos sutartį pagal Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą galima viename name, jei jį įmanoma naudoti atskirai. Tuo naujieji bendrijų kūrėjai ar sutarčių siūlytojai ir naudojasi - daugeliu atvejų neteisėtus darinius stengiamasi įkurti jau administruojamuose ar bendrijas turinčiuose daugiabučiuose, namus išskaidant po vieną. Valstybei nerūpi “Respublikos“ turimais duomenimis, jungtinės veiklos sutartys ar naujos DNSB itin dažnai įkuriamos nusižengiant įstatymams. Tarkim, Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad DNSB steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat savivaldybės administracijos direktorius ar už namo priežiūra atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Bendrijai steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas. Apie jį steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos praneša visiems namo patalpų savininkams ir raštu- savivaldybės direktoriui ir už namo priežiūrą atsakingai įmonei, įstaigai, organizacijai. Poperiuje - viskas gražu. Tačiau tikrovėje vyksta visai kitokie dalykai. Šit “Respublika“ rašė (“Apsauga nuo gyventojų - šimtatūkstantinės baudos“, 2010 01 28), kaip Vilniaus Justiniškių gatvės 73, 75 ir 77 daugiabučiuose šalia jau veikiančios buvo įkurta bendrija. Kaip tegia vieno iš namų gyventoja Onutė Kazlauskienė, 2009-ųjų gegužę vienas iš minėtų namų gyventojų, Vladislavas Rakalovičius, puolė rinkti gyventojų parašų, kad būtų įsteigta nauja bendrija vietoj senosios, kuri vadinasi DNSB 73-ioji “Viršuliškių“. O. Kazlauskienės liudijimu, parašai buvo renkami iš visų gyventojų, kurie tik panoro pasirašyti - nesvarbu, ar jis yra buto savininkas, ar nėra. Tačiau netgi šitaip šiurkščiai pažeidus įstatymus V. Rakalovičiaus įsteigtas darinys buvo įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre. 

“Nesuprantu, kokiu būdu galėjo įregistruoti bendriją, kurios steigėjų parašų niekas nepatikrino. Juk tai neteisėta!“ - stebėjosi O. Kazlauskienė. 

Tačiau net ir pasirodžius publikacijai padėtis nepasikeitė. 

“Išėjus straipsniui V. Rakalovičius tiktai tapo šiek tiek tylesnis“,- prieš porą dienų “Respublikai“ tvirtino pašnekovė. 

Ankščiau naujai įsteigtos bendrijos prmininkas daug įžūliau – tarkim, jo įkurtos bendrijos kritikus vadino “riaušių kurstytojais“ ir jiems žadėjo skirti 350 tūkstančių litų siekiančias baudas. Pasirašinėjo vieni už kitus It musę kandę liko ir dalis Šiauliuose Rūdės g. 8 besiglaudžiančio daugiabučio gyventojų. 2009 m. spalio 22 d. čia buvo sukviestas namo bendraturčių susirinkimas, kuriame buvo užfiksuotas daugybė procedūrinių pranešimų. 

“Atvykus į susirinkimą 18 val. 50 min., namo bendrijos steigimo organizatoriai jau vykdė registraciją. Registruojant kitus būtų savininkus, ne tuos, kurie drauge dar buvo ir steigėjai, ne visi jų pateikė dokumentus. Stebėdama pamačiau, kad už 16 buto savininkę pasirašė vyriškis. Apie 20 val. 30 min. Pasibaigus registracijai užregistruotų butų savininkų buvo 55. Tuo tarpu name adresu Rūdės g. 8 yra 119 butų savininkų“,- “Respublikai“ dėstė viena susirinkimo liudininkių. 

Kadangi nebuvo bendraturčių kvorumo, tąkart susirinkimas buvo pripažintas neįvykusiu. Bet vėliau paaiškėjo, kad bendrija mistiniu būdu buvo įsteigta, o jos pirmininkas kreipėsi į suinteresuotas organizacijas reikalaudamas perduoti su bendro naudojimo patalpų valdymu susijusius dokumentus. Įtariama, kad naujoji DNSB buvo įsteigta vadovaujantis abejotinais teisėtumo principais. Todėl neaišku, kaip bus atstovaujama interesams tų savininkų, kurie nedalyvavo susirinkime arba už kuriuos pasirašė kiti, nepažįstami asmenys. Neaišku ir tai, ar tie savininkai nori, kad jų interesams atstovautų DNSB. “Respublikos“ žiniomis, panašiai įkurtų bendrijų, kokios atsirado Vilniuje ir Šiauliuose, Lietuvoje dešimtys. Keisčiausia, kad jos sėkmingai kuriamos ir toliau. Ekspertų vertinimu, taip yra dėl to, kad procesą nepakankamai reguliuoja valstybė. Notarai dirba nerūpestingai Kodėl valstybei nerūpi tai, kaip ir dėl ko atsiranda naujos DNSB? Juk, kaip “Respublikai“ tvirtino ekspertai, daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas ir jų išsaugojimas yra ne tik privatus namų savininkų, bet ir viešasis interesas. Juk vargu ar kas norėtų gyventi mieste, kurio pusė rajonų būtų apgriuvę, neprižiūrimi. Matyt, valstybė nenori arba yra nesuinteresuota užsikrauti sau papildomą naštą, nors priemonių tam ir turi. 

Tarkim, tvarką įvesti įmanoma kad ir per notarus. Kaip “Respublikai“ tvirtino Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, civilinis kodeksas ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad, prieš pateikiant registro įstaigoms prašymą įregistruoti daugiabučių namu savininkų bendriją, notaras turi patvirtinti duomenų tikrumą, bendrijos įstatų atitiktį įstatymams ir faktą, kad daugiabučių namų savininkų bendriją registruoti galima. 

“Daugiabučių namų savininkų bendrijos patikra yra privaloma, šis procesas nėra kokios nors specialiai patvirtintos “praktikos“ ar interpretacijų dalis, tai įstatymais aiškiai reglamentuota procedūra“,- “Respublikai“ tvirtino M. Stračkaitis. 

Bet, kaip tvirtina “Respublikos“ šaltiniai, notarai iš esmės savo pareigų neatlieka. Parašų esą niekas netikrina, dokumentai neva patvirtinami konvejeriniu būdu. Iš čia ir kyla problemos - naujai kepamos DNSB irgi registruojamos tvirtai neįsitikinus, kad yra jos teisėtai įsteigtos. Spąstai per sutartis Iniciatoriai, kuriuos gyventojai dažnai vadina tiesiog apsišaukėliais, bando veikti ir per vadinamąsias jungtinės veiklos sutartis. Daugiabučių savininkams leidžiama jas sudaryti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dienraščio duomenimis, jos atsiranda panašiai, kaip ir naujai steigiamos DNSB. Dar didesnė bėda ta, kad, skirtingai nei bendrijų, namo bendraturčių jungtinės veiklos įstatymai aiškiai nereglamentuoja. 

“Pagrindinis pažeidimas yra tas, kad dažniausiai jungtinės veiklos sutartį sudaro ne tikrieji savininkai, o tretieji asmenys siekdami savanaudiškų tikslų. Juk sudarant jungtinės veiklos sutartį niekas nereikalauja notarinės formos, todėl valstybės tokių sutarčių kontrolė iš viso nėra atliekama“, -“Respublikai“ sakė advokatas Mindaugas Steponavičius. 

Situaciją puikiai iliustruoja “Respublikai“ į rankas patekusi 2008 m. gruodžio 1 d. sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo, įsikurusio Kauno Žemaičių g. 17, jungtinės veiklos sutarties kopija. Anot M. Steponavičiaus, iš jos matyti, kad sudarant sutartį buvo padaryta daugybė teisės pažeidimų. Ją daro neteisėtą jau vien tai, kad iš dvylikos daugiabučio buto savininkų sutartį pasirašė tiktai dešimt. Nepaisant to, praėjus vos vienai dienai jungtinė sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. M. Steponavičiaus tvirtinimu, apie jungtinės veiklos sutartį didelė dalis namo dalininkų gali ir apskritai nežinoti. Tačiau jų vardu bus sudaromos sutartys, vykdomi mokėjimai. Arba atliekami tokie dalykai, kaip mokesčių nuo valstybės slėpimas. 

“Jei kas gyventojams siūlo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, siūlau labai pagalvoti, nes gali būti smarkiai apgautas“,- sakė advokatas.

Lietuvos notarų rūmai

Olimpiečių g. 4, 09237 Vilnius
Kodas 301538058
Tel. (8 5) 261 4757
Faks. (8 5) 261 4660
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Notaras (lot. notarius - greitai rašantis; raštininkas) - asmuo, kuriam pavestos dokumentų, sandorių (pa)tvirtinimo funkcijos ir turintis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras teisiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir teisinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. -- wikipedia.org

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas  funkcijas,  užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. -- LR notariato įstatymas

footer nt es copy Paveldėjimas europoje Paveldėjimas europoje Europos notaru katalogas footer poros footer pazeidziami Prisijungti

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
© Lietuvos notarų rūmai, 2011. Visos teisės saugomos.