Savimi pasirūpinti negalintys asmenys už priežiūrą iki gyvos galvos turtą patiki giminaičiams, kaimynams arba visai nepažįstamiems žmonėms. Tačiau gražus bendravimas kartais nutrūksta, palikdamas vienintelį kelią - teismą, rašo "Lietuvos žinios". Rentų sutarčių problematiką komentuoja Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.

Visas "Lietuvos žinių" straipsnis - šia nuoroda:

Dienraštis "Klaipėda", 2009.11.05

Lietuvoje kasmet maždaug kas šimtasis žmogus sudaro testamentą. Civilinis kodeksas numato visas paveldėtojo teises, jei mirusysis nepaskelbė savo valios, tačiau testamentas – geriausias būdas numatyti, kam atiteks turtas ir su juo susiję įsipareigojimai po asmens mirties. 

"Testamentą visuomet supa tragedijos aura, nesvarbu, ar artimo žmogaus mirtį buvo galima numatyti, pavyzdžiui, dėl sunkios ligos ar garbaus amžiaus, ar mirtis pasiglemžė mūsų artimąjį netikėtai. Praėjus laidotuvėms ir pradiniam šokui, neišvengiamai susiduriame ne tik su emociniais ir moraliniais, bet ir teisiniais žmogaus mirties padariniais", – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis. 

– Kas nutinka, jei žmogus nepalieka testamento? 

– Tais atvejais, kai žmogus miršta nepalikęs testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą, ir tai smulkiai reglamentuoja Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į turto nuosavybės rūšį, numatytos privalomosios paveldėjimo dalys mirusiojo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Toliau išrikiuojamos paveldėtojų eilės – vaikai, tėvai, šeimos nariai, giminaičiai ir t. t. Sudarydamas testamentą asmuo gali aiškiai įvardyti, kam palikti savo turtą. Svarbu žinoti, kad testamentu galima atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taip savotiškai įvykdomas teisingumas. Pavyzdžiui, gerai žinoma moralinė etinė situacija, kai tėvais senatvėje vieni vaikai rūpinasi, o kiti – nusigręžia. Tokiu atveju tėvai gali palikti didesnę palikimo dalį tam vaikui, kuris jais rūpinosi daugiau. 

– Ar visi žmonės gali sudaryti testamentą ir kokį turtą juo galima palikti? 

– Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Esminė sąlyga – asmuo gali sudaryti testamentą tik pats, laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testamentu galima palikti visą savo turtą arba jo dalį. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Paveldėtojais gali būti vienas ar keli asmenys, nesvarbu, jie yra ar nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama įpėdiniams pagal įstatymą. Retesni, tačiau taip pat galimi atvejai, kai turtas testamentu paliekamas valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Savo turtą, jo dalį ar konkretų daiktą asmuo gali palikti visuomenei naudingam tikslui arba labdarai. 

– Ar norint sudaryti testamentą, būtina vykti pas notarą? 

– Tai priklauso nuo testamento rūšies, mat jis gali būti oficialusis ir asmeninis. Oficialieji testamentai sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir yra patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. Testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas. Surašytas dokumentas perskaitomas vienam testatoriui arba dalyvaujant liudytojams. Testamentą pasirašo testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas egzempliorius duodamas testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį konfidenciali. Jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu dokumentą už jį pasirašyti gali notaro ar kito teisę patvirtinti testamentą turinčio pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą ir kartu nurodyti priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Dažni atvejai, kai patvirtinti testamentą vykstama pas garbaus amžiaus asmenį ar ligonį į namus ar gydymo įstaigą. Tokiu atveju notaras privalo įsitikinti asmens veiksnumu, paprašoma gydytojo išvados. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Šį dokumentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti įstatymų nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienus metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. Patvirtinti, priimti saugoti ar panaikinti testamentai registruojami Testamentų registre, kuris įsikūręs Centrinėje hipotekos įstaigoje. 

– Ar pagrįstai nuogąstaujama, kad testamentu paliksime turtą ne tam, kam norime? 

– Testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarydamas naują dokumentą arba paduodamas prašymą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą ankstesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytajam. Testatorius įpėdinį ar testamentinės išskirtinės gavėją gali paskirti nurodydamas sąlygą ar sąlygas, kurias jie privalo įvykdyti, kad galėtų paveldėti. Akivaizdu, kad tokios sąlygos negali būti neteisėtos arba prieštarauti visuomenės papročiams ar gerai moralei. 

– Kaip elgiamasi, kai testamentu paliktas ne tik turtas, bet ir skolos ar kiti įsipareigojimai? 

– Jei asmuo priėmė palikimą, vadinasi, priėmė ne tik turtą, bet ir skolas. Jeigu palikimas buvo priimtas pagal antstolių sudarytą turto aprašą, tuomet įpėdinis už skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tokiu atveju, jei skola viršija paveldėto turto vertę, ji nebus iki galo grąžinta. Jeigu įpėdinis palikimą priėmė kreipdamasi į notarą, tuomet už mirusiojo paliktas skolas atsakoma ne tik mirusiojo, bet ir visu savo turtu. 

– Ar daug sudaroma testamentų ir kokio amžiaus žmones tuo dažniausiai rūpinasi? 

– Notaras per mėnesį vidutiniškai patvirtina dešimt–penkiolika testamentų. Nuo 2001 m., kai pradėjo veikti Testamentų registras, šių dokumentų skaičius patrigubėjo. Pastaruosius ketverius metus jų kasmet sudaroma 30–32 tūkst. Jau prieš kelerius metus pastebėjome, kad tradicija, esą testamentu rūpinamasi tik prieš mirtį, keičiasi. Testamentus rašo vis jaunesni – 30–50 metų sulaukę asmenys. Beje, moterys labiau linkusios pasirūpinti tuo, kam atiteks jų turtas. 

– Kiek kainuoja sudaryti testamentą? 

– Atsižvelgiant į sudėtingumą, iki šimto litų. Kartais testatorius smulkiai išvardija visą savo turtą, iki apyvokos reikmenų ir buities rakandų. Kartais surašoma daug įvairių paveldėjimo sąlygų, pavyzdžiui, turtas paliekamas vienam asmeniui, o teisė juo naudotis numatoma kitam. Būna, kai palikimas smulkiai suskirstomas keliems įpėdiniams. O kartais testatorius apsiriboja sakiniu: "Palieku visą savo turtą tam ir tam." Svarbu pabrėžti, kad norint sudaryti aiškų ir teisingą testamentą, dėl kurio po mirties nekiltų ginčų, būtina kreiptis į notarą.

Siūloma steigti Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registrą, kurį tvarkyti būtų pavesta Centrinei hipotekos įstaigai. Tokį Civilinio kodekso papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė, antradienį, remdamasis "Eltos" pranešimu, informuoja portalas "Balsas.lt"


Išsamiau šia nuoroda

Pirmadienis, 02 Lapkričio 2009 00:00

Notaro hobis - "Delfi" video reportaže

Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro Tomo Petro Vėlyvio laisvalaikio užsiėmimui - miniatiūrinio miesto kūrimui - skirtas portalo "Delfi" video reportažas

Lietuvos notarų rūmai

Olimpiečių g. 4, 09237 Vilnius
Kodas 301538058
Tel. (8 5) 261 4757
Faks. (8 5) 261 4660
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Notaras (lot. notarius - greitai rašantis; raštininkas) - asmuo, kuriam pavestos dokumentų, sandorių (pa)tvirtinimo funkcijos ir turintis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras teisiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir teisinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. -- wikipedia.org

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas  funkcijas,  užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. -- LR notariato įstatymas

footer nt es copy Paveldėjimas europoje Paveldėjimas europoje Europos notaru katalogas footer poros footer pazeidziami Prisijungti

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
© Lietuvos notarų rūmai, 2011. Visos teisės saugomos.