Pasiskirstymas notarų veiklos teritorijomis paveldėjimo bylų atvejams išliko nuo praėjusio amžiaus vidurio, siekiant, kad mirusio asmens paveldėtojai neužvestų paveldėjimo bylų skirtingose vietose ir nebūtų pažeisti visų paveldėtojų interesai. Šio paskirstymo pagrindus nustatė ne Notarų rūmai ar Teisingumo ministerija, o esminis mūsų valstybės teisinis dokumentas - LR Civilinis kodeksas. Šiuo metu pasiskirstymas teritorijomis pirmiausia reikalingas klientams, kad notaras turėtų pareigą šį veiksmą atlikti. Klientų patogumui patenkinama absoliuti dauguma prašymų perkelti paveldėjimo bylos vedimą iš vieno kitam notarui.
Kita vertus, Lietuvos notarų rūmai norėtų atkreipti dėmesį į kai kuriuos publikacijos netikslumus:
1. Klaipėdoje nėra notaro vardu Antanas, o uostamiestyje dirbantys trys vyriškos lyties notarai nesusiduria su nepakankamų paveldėjimo teritorijų problemomis.
2. Lietuvoje nėra notaro Bronislavo.
3. Vilniuje dirba dvi notarės Danguolės, jų vestų paveldėjimo bylų statistika atitinka Vilniaus miesto notarų vidurkį.
4. Birštone nėra notarų.
5. Palangoje 2010 metais nebuvo keičiamos paveldėjimo bylų teritorijos.
6. Laikraščio žurnalistei pateiktas LNR komentaras gerokai skyrėsi nuo išspausdintojo publikacijoje.
Pabrėžiame, kad Lietuvos notarų rūmai ir LR teisingumo ministras Remigijus Šimašius sutaria dėl autonomijos ir savivaldos principų, kuriuos Notarų rūmams nustato Notariato įstatymas. Tad LNR pritaria publikacijoje cituojamai teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus pozicijai, jog patiems notarams teks spręsti problemą dėl notarų veiklos teritorijų.
