Notarų rūmų statutas

PRIIMTA                                                   PATVIRTINTA
1993 m. vasario 12 d.                              Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
Lietuvos notarų rūmų susirinkime            1993 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 17
Lietuvos notarų rūmų susirinkimo            (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2007 m. lapkričio 17 d.                             2008 m. sausio 3 d. įsakymo
nutarimo redakcija)                                  Nr. 1R – 3 redakcija)

LIETUVOS NOTARŲ RŪMŲ STATUTAS
 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
 
1 straipsnis. Lietuvos notarų rūmų samprata
Lietuvos notarų rūmai (toliau vadinama – Notarų rūmai) yra notarų savivaldos institucija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymu ir vienijanti visus Lietuvos notarus. Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.
 
2 straipsnis. Notarų rūmų teisinė forma ir buveinė
1. Notarų rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kuris turi savo antspaudą su pavadinimu, emblemą, vėliavą ir kitus simbolius.
2. Notarų rūmų teisinė forma – asociacija.
3. Pavadinimas – Lietuvos notarų rūmai.
4. Notarų rūmų buveinės adresas: Olimpiečių g. 4, Vilnius, Lietuvos Respublika.
 
3 straipsnis. Notarų rūmų veiklos pagrindas
1. Notarų rūmų veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais.
2. Notarų rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos notariato įstatymui, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais norminiais teisės aktais ir Lietuvos notarų rūmų statutu (toliau vadinama – Statutas).
 
4 straipsnis. Notarų rūmų veiklos teritorija
1. Notarų rūmų veiklos teritoriją sudaro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos.
2. Siekiant užtikrinti aktyvią Notarų rūmų veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikti informaciją notarams apie Notarų rūmų veiklą bei įgyvendinant notarų teisę dalyvauti notarų savivaldoje, gali būti šaukiami apygardų notarų susirinkimai.
3. Vilniaus apygardos teritorijai priskiriami Vilniaus, Druskininkų ir Visagino miestai (savivaldybės), Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonai bei Elektrėnų savivaldybė.
4. Kauno apygardos teritorijai priskiriami Alytaus, Birštono, Kauno ir Marijampolės miestai (savivaldybės), Alytaus, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio rajonai, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
5. Klaipėdos apygardos teritorijai priskiriami Klaipėdos, Neringos ir Palangos miestai, Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonai bei Pagėgių ir Rietavo savivaldybės.
6. Šiaulių apygardos teritorijai priskiriamas Šiaulių miestas, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Mažeikių, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių ir Telšių rajonai.
7. Panevėžio apygardos teritorijai priskiriami Panevėžio miestas, Anykščių, Biržų, Kėdainių, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Utenos rajonai.
5 straipsnis. Statuto priėmimo tvarka
1. Statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
2. Statutas gali būti priimamas, keičiamas arba pildomas, jeigu Notarų rūmų narių susirinkime dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų Notarų rūmų narių ir jeigu už jį atviru balsavimu balsuoja ne mažiau kaip 2/3 Notarų rūmų narių susirinkime dalyvaujančių notarų. 
 
6 straipsnis. Notarų rūmų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos santykiai
Notarų rūmai, atlikdami savo uždavinius ir funkcijas, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir jai kasmet iki balandžio 1 dienos pateikia savo veiklos metinę ataskaitą, taip pat notariato veiklos perspektyvas ir kryptis einamiesiems metams.
 
II. NOTARŲ RŪMŲ UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
 
7 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai ir veiklos sritys
Notarų rūmų uždaviniai ir veiklos sritys yra:
1) įgyvendinti notarų savivaldą;
2) koordinuoti notarų veiklą;
3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;
4) prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų;
5) užtikrinti tinkamą notaro praktikos atlikimą;
6) vienodinti notarinę praktiką;
7) užtikrinti notaro profesinės veiklos metu patvirtintų dokumentų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;
8) rengti norminių teisės aktų, susijusių su notariatu, projektus ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
9) bendradarbiauti su Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;
10) teikti materialinę pagalbą notarams ir buvusiems notarams;
11) informuoti visuomenę apie notarų atliekamas funkcijas;
12) įgyvendinti kitus Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, šiame Statute bei kituose notariato veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytus uždavinius.
 
8 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos ir veiklos rūšys
1. Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) atstovauja notarų interesams ir juos gina valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;
2) kontroliuoja, kad notarai tinkamai atliktų savo pareigas;
3) kontroliuoja, kaip notarai organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;
4) teikia pasiūlymus dėl notarų veiklos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kitoms institucijoms;
5) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl projektų;
6) imasi priemonių notarinei praktikai suvienodinti;
7) apibendrina notarinę praktiką ir savo išvadas teikia notarams;
8) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, jų priėmimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;
9) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja kandidatų į notarus (asesorių) notaro praktikos atlikimą;
10) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;
11) atestuoja notarus;
12) organizuoja ir kontroliuoja notarų profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą;
13) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;
14) leidžia ir platina informacinius ir kitus leidinius, susijusius su notarų veikla;
15) teikia materialinę pagalbą notarams ir buvusiems notarams teisės aktų nustatyta tvarka;
16) tvarko duomenis apie neveiksnius ir ribotai veiksnius asmenis, panaikintus įgaliojimus;
17) steigia ir tvarko Notarų rūmų ir notarų, kurių įgaliojimai pasibaigę, dokumentų archyvą.
2. Vykdydami savo funkcijas, Notarų rūmai gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.
 
III. NOTARŲ RŪMŲ NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
 
9 straipsnis. Notarų rūmų narių teisės
1. Kiekvienas Notarų rūmų narys turi vienodas teises ir pareigas, išskyrus šio Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą atvejį.
2. Kiekvienas Notarų rūmų narys turi teisę:
1) dalyvauti Notarų rūmų veikloje;
2) dalyvauti ir balsuoti Notarų rūmų narių ir atitinkamų Notarų rūmų apygardų susirinkimuose. Notarų rūmų narys neturi teisės balsuoti, jeigu sustabdyti jo, kaip notaro, įgaliojimai arba svarstomi su juo susiję klausimai;
3) siūlyti kandidatus į Notarų rūmų organus;
4) rinkti ir (ar) būti išrinktas į Notarų rūmų organus;
5) dalyvauti Notarų rūmų ir Notarų rūmų apygardų renginiuose;
6) gauti informaciją apie Notarų rūmų veiklą;
7) naudotis Notarų rūmų teikiamomis paslaugomis;
8) skųsti Notarų rūmų susirinkimo, Notarų rūmų prezidiumo nutarimus, Notarų rūmų prezidento sprendimus per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos administraciniam teismui;
9) susipažinti su Notarų rūmų veiklos metine ataskaita, pajamų ir išlaidų sąmata, Notarų rūmų susirinkimo, Notarų rūmų prezidiumo nutarimais.
 
10 straipsnis. Notarų rūmų narių pareigos
Kiekvienas Notarų rūmų narys privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso ir šio Statuto reikalavimų;
2) savo elgesiu ir veikla stiprinti Notarų rūmų autoritetą visuomenėje, stiprinti teigiamą notarų, kaip aukščiausios kvalifikacijos teisininkų, įvaizdį ir atsakingu kasdieniu darbu pelnyti vis didesnį žmonių pasitikėjimą notarais;
3) Notarų rūmų susirinkimo nustatyta tvarka mokėti nario mokestį, draudimo įmokas, kitus tikslinius įnašus;
4) vykdyti Notarų rūmų susirinkimo nutarimus, Notarų rūmų prezidiumo nutarimus, Notarų rūmų prezidento sprendimus ir pavedimus dėl savivaldos uždavinių ir funkcijų atlikimo;
5) dalyvauti Notarų rūmų narių ir atitinkamų Notarų rūmų apygardų susirinkimuose. Nedalyvavimas Notarų rūmų narių susirinkime be svarbių priežasčių yra pagrindas iškelti notarui drausmės bylą;
6) Notarų rūmams pareikalavus, teikti informaciją apie atliktus notarinius veiksmus vykdant Notarų rūmų funkcijas.
 
11 straipsnis. Narystė Notarų rūmuose
Asmuo, paskirtas notaru ir davęs notaro priesaiką, tampa Notarų rūmų nariu. Notaro narystė Notarų rūmuose nutrūksta pasibaigus notaro įgaliojimams.
 
 
IV. NOTARŲ RŪMŲ STRUKTŪRA IR VALDYMAS
 
12 straipsnis. Notarų rūmų organai
1. Notarų rūmų organai yra:
1) Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau vadinama – Notarų rūmų susirinkimas);
2) Notarų rūmų prezidiumas (toliau vadinama – Prezidiumas);
3) Notarų rūmų prezidentas (toliau vadinama – Prezidentas);
4) Notarų rūmų viceprezidentas (toliau vadinama – Viceprezidentas);
5) Notarų garbės teismas;
6) Notarų rūmų revizijos komisija.
2. Notarų rūmų valdymo organai yra Prezidiumas ir Prezidentas.
 
13 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas, jo kompetencija
Notarų rūmų susirinkimas:
1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;
2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;
3) skiria (renka) ir atšaukia Prezidiumo narius;
4) skiria (renka) ir atšaukia Prezidentą;
5) skiria (renka) ir atšaukia Viceprezidentą;
6) skiria (renka) ir atšaukia Notarų rūmų revizijos komisijos narius;
7) skiria (renka) ir atšaukia du Notarų garbės teismo narius;
8) tvirtina, keičia ir pildo Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;
9) tvirtina Notarų rūmų veiklos metinę ataskaitą, Notarų rūmų metinę pajamų ir išlaidų sąmatą;
10) nustato iš notarų imamo nario mokesčio ir kitų tikslinių įnašų, skirtų Notarų rūmų uždaviniams ir funkcijoms atlikti, dydžius, jų mokėjimo tvarką;
11) tvirtina Prezidiumo narių, Prezidento, Viceprezidento, Notarų rūmų komisijų narių, notarų, kuriems pavesta vykdyti Notarų rūmų funkcijas, dėl veiklos Notarų rūmuose turėtų išlaidų kompensavimo tvarką, Išmokų notarams nuostatus, Notarų rūmų revizijos komisijos darbo reglamentą ir kitus dokumentus;
12) priima sprendimą dėl stojimo į tarptautines ar kitas organizacijas, dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
13) sprendžia kitus klausimus, jei pagal Statutą tai nepriskirta kitų Notarų rūmų organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.
 
14 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo šaukimo tvarka
1. Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip du kartus per metus Prezidiumo nutarimu. Eilinis Notarų rūmų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Prezidiumo nutarimu arba reikalaujant ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių.
2. Apie šaukiamą Notarų rūmų susirinkimą turi būti paskelbta Notarų rūmų interneto svetainėje ir (ar) kiekvienam Notarų rūmų nariui pranešama elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 20  kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Pranešime apie Notarų rūmų susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas), susirinkimo darbotvarkė. Apie pakartotinį Notarų rūmų susirinkimą Notarų rūmų nariui turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Ne mažiau kaip 1/10 Notarų rūmų narių siūlymu, pateiktu Prezidiumui raštu ne vėliau kaip prieš dešimt kalendorinių dienų iki paskelbtos Notarų rūmų susirinkimo dienos, į susirinkimo darbotvarkę įtraukiami jų siūlomi papildomi darbotvarkės klausimai ir nutarimo projektai, o Notarų rūmų nariai apie pakeitimus informuojami ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki Notarų rūmų susirinkimo.
4. Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių. Jeigu Notarų rūmų susirinkime nėra kvorumo, šaukiamas pakartotinis Notarų rūmų susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvavo Notarų rūmų narių, išskyrus šio Statuto 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Į neįvykusio susirinkimo darbotvarkę neįtrauktais klausimais pakartotiniame susirinkime sprendimai gali būti priimami, esant šiame Statute nustatytam Notarų rūmų narių kvorumui.   
 
15 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo vedimo tvarka
1. Notarų rūmų susirinkimui pirmininkauja Prezidentas. Jeigu Prezidentas susirinkime dalyvauti negali, Notarų rūmų susirinkimui pirmininkauja Viceprezidentas. Nesant Viceprezidento, Notarų rūmų susirinkimui pirmininkauja vyriausias pagal amžių Prezidiumo narys.
2. Notarų rūmų susirinkimo sekretoriatą sudaro Notarų rūmų susirinkimo pirmininkas ir du sekretoriai. Du sekretorius Notarų rūmų susirinkimo pradžioje išrenka Notarų rūmų susirinkimas iš savo narių ir (ar) Notarų rūmų administracijos darbuotojų.
3. Notarų rūmų susirinkimas iš savo narių renka balsų skaičiavimo komisiją, kurią sudaro penki asmenys, po vieną iš kiekvienos apygardos. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išrenka komisijos pirmininką.
 
16 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo protokolas
1. Notarų rūmų susirinkimai turi būti protokoluojami.
2. Protokole turi būti nurodyta: susirinkimo vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, sprendimai. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas su parašais ir informacija apie susirinkimo sušaukimą. Reikalaujant susirinkime dalyvaujantiems asmenims, į protokolą turi būti įrašoma jų pareikalauta informacija. Visi pakeitimai, papildymai protokole turi būti aptarti.
3. Protokolą surašo sekretorius ir pasirašo visi Notarų rūmų susirinkimo sekretoriato nariai.
 
17 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka
1. Kiekvienas Notarų rūmų narys Notarų rūmų susirinkime turi vieną balsą. Notarų rūmų susirinkimo sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus šio Statuto 5 straipsnyje nurodytą atvejį. Sprendimai priimami atviru balsavimu. Slaptu balsavimu sprendimai priimami Statute nurodytais atvejais arba jeigu to prašo ne mažiau kaip 20 Notarų rūmų susirinkime dalyvaujančių narių.
2. Notarų rūmų susirinkimo priimti sprendimai įforminami nutarimais.
3. Prezidiumo nutarimu Notarų rūmų susirinkime gali dalyvauti ir kiti asmenys be balso teisės.
 
18 straipsnis. Prezidiumas
1. Prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos skiria (renka) Notarų rūmų susirinkimas trejiems metams.
2. Prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Revizijos komisijos ar kitų Prezidiumo sudaromų komisijų nariais.
 
19 straipsnis. Prezidiumo narių skyrimo (rinkimo) tvarka
1. Vadovaujantis šio Statuto 4 straipsniu, atitinkamų apygardų notarų susirinkimuose išrenkama po vieną kandidatą į Prezidiumo narius. Vilniaus apygardos notarų susirinkimas išrenka du kandidatus į Prezidiumo narius. Kandidatu į Prezidiumo narius gali būti ne vyresnis kaip 65 metų notaras.
2. Kandidatų į Prezidiumo narius rinkimai apygardose vyksta atviru arba slaptu balsavimu. Išrenkamas tas kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių apygardos narių balsų.
3. Apygardų notarų susirinkimuose išrinktus kandidatus Prezidiumo nariais skiria Notarų rūmų susirinkimas. Notarų rūmų susirinkimui nepatvirtinus apygardos susirinkimo pasiūlyto kandidato, turi būti šaukiamas pakartotinis tos apygardos susirinkimas, kuris turi išrinkti kitą kandidatą į Prezidiumo narius.
4. Kiekvienas Prezidiumo narys yra atskaitingas jo kandidatūrą iškėlusiam apygardos notarų susirinkimui.
5. Prieš terminą pasibaigus Prezidiumo nario įgaliojimams arba Notarų rūmų susirinkimui atšaukus jį iš pareigų, likusiai kadencijos daliai renkamas naujas Prezidiumo narys šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
6. Prezidentas ir Viceprezidentas yra Prezidiumo nariai. Prezidentas yra Prezidiumo pirmininkas.
 
20 straipsnis. Prezidiumo kompetencija
Prezidiumas:
1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;         
2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;
3) valdo, naudoja ir disponuoja Notarų rūmų turtu neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;
4) priima nutarimus dėl sandorių sudarymo;
5) teikia pasiūlymus Notarų rūmų susirinkimui dėl Notarų rūmų nario mokesčio ir kitų tikslinių įnašų dydžių, užtikrinančių efektyvų Notarų rūmų funkcionavimą;
6) išklauso Notarų rūmų komisijų ataskaitas apie jų atliktą darbą;
7) tvirtina Lietuvos notarų rūmų prezidiumo darbo reglamentą;
8) priima į darbą (atleidžia) Notarų rūmų darbuotojus;
9) tvirtina Notarų rūmų darbuotojų pareiginius nuostatus;
10) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;
11) atlieka kitas Lietuvos Respublikos notariato įstatyme, šiame Statute nustatytas funkcijas, kurios nepriskirtos Notarų rūmų susirinkimo ir Prezidento kompetencijai.
 
21 straipsnis. Prezidiumo posėdžio šaukimo tvarka
1. Prezidiumo posėdį šaukia Prezidentas. Prezidiumas taip pat turi būti sušauktas, jeigu ne mažiau kaip trys Prezidiumo nariai motyvuotu raštu pateikia Prezidentui reikalavimą, jame nurodydami klausimą, kuris turėtų būti svarstomas, ir pridėdami nutarimo projektą. Tokiu atveju Prezidentas apie Prezidiumo posėdį turi informuoti likusius narius ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas nuo tokio rašto gavimo dienos.
2. Apie šaukiamą Prezidiumo posėdį turi būti paskelbta Notarų rūmų interneto svetainėje ir (ar) kiekvienam Prezidiumo nariui pranešama elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki posėdžio dienos. Pranešime apie posėdį turi būti nurodyta posėdžio data, laikas ir vieta (adresas), posėdžio darbotvarkė.
3. Prezidiumo posėdis vyksta laikantis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo darbo reglamento.
 
22 straipsnis. Prezidiumo posėdžio vedimo tvarka
Prezidiumo posėdžiui pirmininkauja Prezidentas, o jo nesant – Viceprezidentas. Nesant Prezidento ir Viceprezidento, posėdžiui pirmininkauja vyriausias amžiumi Prezidiumo narys.
 
23 straipsnis. Prezidiumo nutarimų priėmimo ir panaikinimo tvarka
1. Prezidiumas turi teisę priimti nutarimą, jei jame dalyvauja daugiau negu pusė Prezidiumo narių. Prezidiumo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Prezidiumo pirmininko balsas.
2. Prezidiumo nutarimus gali panaikinti Notarų rūmų susirinkimas arba pats Prezidiumas, jeigu šie nutarimai nepakeitė trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo su tuo sutinka.
 
 
24 straipsnis. Prezidiumo posėdžio protokolas
1. Prezidiumo posėdžiai turi būti protokoluojami. Prezidiumo pavedimu protokolą rašo posėdžio sekretorius – Prezidiumo narys arba Notarų rūmų administracijos darbuotojas.
2. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
3. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo Prezidiumo posėdžio dienos.
 
25 straipsnis. Prezidiumo nutarimų išsiuntimo tvarka
Prezidiumo nutarimai dėl įstatymų taikymo praktikos ir kitais aktualiais klausimais Prezidiumo nutarimu per penkias darbo dienas išsiunčiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir paskelbiami Notarų rūmų vidinėje interneto svetainėje.
 
26 straipsnis. Prezidentas, jo skyrimo (rinkimo) tvarka
1. Prezidentas yra vienasmenis Notarų rūmų valdymo organas.
2. Notarų rūmų narys, norintis būti paskirtas (išrinktas) Prezidentu, turi pasiūlyti savo kandidatūrą Notarų rūmų susirinkimui ir pristatyti programą apie notariato veiklos perspektyvas ir kryptis ateinantiems trejiems metams. Kandidatą į Prezidentus taip pat gali siūlyti kiekvienas Notarų rūmų narys. Kandidatų į Prezidentus skaičius neribojamas.
3. Prezidentą skiria (renka) Notarų rūmų susirinkimas iš visų kandidatų slaptu balsavimu trejų metų laikotarpiui. Prezidentu laikomas išrinktu tas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu 1/2 susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių.
4. Nė vienam kandidatui nesurinkus reikiamos balsų daugumos, Notarų rūmų susirinkimas priima nutarimą surengti pakartotinį balsavimą, kuris gali vykti tame pačiame arba kitame Notarų rūmų susirinkime. Pakartotiniuose Prezidento rinkimuose dalyvauja du kandidatai, prieš tai surinkę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo metu laikomas išrinktu tas kandidatas, kuris surinko daugiau balsų. Abiem kandidatams surinkus po lygiai balsų, rengiami nauji Prezidento rinkimai.
5. Prezidento įgaliojimai pasibaigia, pasibaigus jo kadencijai. Prezidento įgaliojimai pasibaigia, pasibaigus Prezidiumo įgaliojimams.
 
27 straipsnis. Prezidento funkcijos
1. Prezidentas savo veikloje vadovaujasi šiuo Statutu, Notarų rūmų susirinkimo ir Prezidiumo nutarimais.
2. Prezidentas:
1) atstovauja Notarų rūmams;
2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimų ir Prezidiumo nutarimų vykdymą;
3) Prezidiumo nutarimu sudaro sandorius Notarų rūmų vardu;
4) pirmininkauja Notarų rūmų susirinkimams, Prezidiumo posėdžiams;
5) Prezidiumo nutarimu sudaro ir nutraukia su Notarų rūmų darbuotojais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas;
6) pateikia eiliniam Notarų rūmų susirinkimui Notarų rūmų veiklos metinę ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, pajamų ir išlaidų ataskaitą;
7) vadovauja Notarų rūmų administracijos personalui;
8) vykdo kitas Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente jam pavestas funkcijas.
3. Vykdydamas savo funkcijas, Prezidentas priima sprendimus.
4. Nesant Prezidento arba jam laikinai negalint eiti savo pareigų, jį pavaduoja kitas Prezidento įgaliotas asmuo – Viceprezidentas arba, nesant Viceprezidento arba jam laikinai negalint eiti savo pareigų, – vyriausiasis amžiumi Prezidiumo narys.
 
28 straipsnis. Viceprezidentas, jo skyrimo (rinkimo) tvarka
1. Viceprezidentas atlieka šiame Statute Prezidentui pavestas funkcijas, kai Prezidentas negali eiti savo pareigų (dėl ligos, išvykus į komandiruotę ir kt.), Prezidentui atsistatydinus, kol bus išrinktas (paskirtas) naujas Prezidentas, taip pat atlieka kitas Prezidento jam pavestas funkcijas. Viceprezidentas kuruoja jam Notarų rūmų prezidiumo pavestas veiklos sritis.
2. Notarų rūmų narys, norintis būti paskirtas (išrinktas) Viceprezidentu, turi pasiūlyti savo kandidatūrą Notarų rūmų susirinkimui. Kandidatą į Viceprezidentus taip pat gali siūlyti kiekvienas Notarų rūmų narys. Kandidatų į Viceprezidentus skaičius neribojamas.
3. Viceprezidentą skiria (renka) Notarų rūmų susirinkimas iš visų kandidatų slaptu balsavimu trejų metų laikotarpiui. Viceprezidentu laikomas išrinktu tas asmuo, už kurį balsavo daugiau negu 1/2 susirinkime dalyvavusių Notarų rūmų narių.
4. Nė vienam kandidatui nesurinkus reikiamos balsų daugumos, Notarų rūmų susirinkimas priima nutarimą surengti pakartotinį balsavimą, kuris gali vykti tame pačiame arba kitame Notarų rūmų susirinkime. Pakartotiniuose Viceprezidento rinkimuose dalyvauja du kandidatai, prieš tai surinkę daugiausia balsų. Pakartotinio balsavimo metu laikomas išrinktu tas kandidatas, kuris surinko daugiau balsų. Abiem kandidatams surinkus po lygiai balsų, rengiami nauji Viceprezidento rinkimai.
5. Viceprezidento įgaliojimai pasibaigia, pasibaigus jo kadencijai. Viceprezidento įgaliojimai pasibaigia, pasibaigus Prezidiumo įgaliojimams.
 
29 straipsnis. Prezidento, Viceprezidento, Prezidiumo nario, Notarų garbės teismo
nario, Notarų rūmų revizijos komisijos nario įgaliojimų pabaiga
1. Prezidento, Viceprezidento, Prezidiumo nario, Notarų garbės teismo nario, Notarų rūmų revizijos komisijos nario įgaliojimai Prezidiumo nutarimu sustabdomi sustabdžius jų, kaip notarų, įgaliojimus, arba pradėjus procesą dėl jų Notarų garbės teisme.
2. Prezidentas, Viceprezidentas ir Prezidiumo narys, Notarų garbės teismo, Notarų rūmų revizijos komisijos nariai nepasibaigus kadencijai, gali būti nušalinti nuo pareigų 1/2 Notarų rūmų susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma, netinkamai atliekant savo pareigas ir (arba) pažeidus Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavimus.
 
30 straipsnis. Prezidento, Viceprezidento, Prezidiumo narių, Notarų rūmų komisijų
narių, notarų išlaidų apmokėjimas
1. Prezidentui, Viceprezidentui, Prezidiumo nariams, Notarų rūmų komisijų nariams, notarams, kuriems pavesta atlikti Notarų rūmų funkcijas, dėl veiklos Notarų rūmuose gali būti kompensuojamos jų, kaip notarų, negautos pajamos pagal Notarų rūmų susirinkimo patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Kompensavimo tvarka nustatoma Notarų rūmų susirinkimo nutarimu.
2. Prezidentui, Viceprezidentui, Prezidiumo nariams, Notarų rūmų komisijų nariams, notarams, atliekantiems Notarų rūmų funkcijas, komandiruotės išlaidos apmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai Prezidiumas nusprendžia komandiruotės išlaidų neapmokėti.
 
31 straipsnis. Notarų rūmų revizijos komisija
Notarų rūmų susirinkimas trejiems metams renka Notarų rūmų revizijos komisiją iš penkių narių, po vieną iš kiekvienos apygardos. Notarų rūmų revizijos komisija, vykdydama savo uždavinius, kasmet atlieka Notarų rūmų finansinės veiklos ir Notarų rūmų susirinkimų nutarimų vykdymo patikrinimą. Notarų rūmų revizijos komisijos veiksmų tvarką ir teises nustato Notarų rūmų revizijos komisijos darbo reglamentas, kurį tvirtina Notarų rūmų susirinkimas.
 
32 straipsnis. Notarų garbės teismas
1. Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų garbės  teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas.
2. Notarų garbės teismą sudaro penki notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
3. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus.
4. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.
 
33 straipsnis. Notarų rūmų komisijos
1. Prezidiumas gali sudaryti šias komisijas:
1) notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo;
2) notarų profesinės etikos;
3) viešųjų ryšių;
4) notarų socialinių reikalų ir šalpos;
5) notarų atestacijos;
6) dokumentų ekspertų;
7) kitas nuolatines ar laikinąsias komisijas.
2. Komisijos dirba pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Prezidiumas.
3. Kiekvienoje komisijoje turi būti ne mažiau kaip po vieną notarą iš kiekvienos apygardos.Notarų rūmų komisijos iš komisijos narių renka komisijų pirmininką, kuris vadovauja komisijos darbui ir atsiskaito Prezidiumui.
 
34 straipsnis. Notarų paskatinimas
1. Už pavyzdingą notaro pareigų vykdymą ir aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje notaras gali būti paskatintas:
1) pareiškiant Prezidiumo padėką žodžiu;
2) apdovanojant Prezidiumo padėkos raštu;
3) apdovanojant vertinga dovana;
4) skiriant piniginę premiją.
2. Paskatinimas už pavyzdingą darbą ir aktyvų dalyvavimą Notarų rūmų veikloje skiriamas Prezidiumo nutarimu.
 
35 straipsnis. Notarų rūmų administracija
1. Notarų rūmų einamąją veiklą užtikrina ir Notarų rūmų organus bei komisijas aptarnauja Notarų rūmų administracija, kurios darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus tvirtina Prezidiumas.
2. Su Notarų rūmų administracijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys, kurias pasirašo Prezidentas.
 
36 straipsnis. Informacijos teikimo tvarka
1. Dokumentai ir kita informacija apie Notarų rūmų veiklą Notarų rūmų nariams teikiama elektroniniu paštu ir (arba) Notarų rūmų interneto tinklalapyje.
2. Skelbimai ir pranešimai skelbiami elektroniniu paštu ir (arba) Notarų rūmų interneto svetainėje, o kreditoriai informuojami raštu.
 
V. NOTARŲ RŪMŲ TURTAS IR JO TVARKYMAS
 
37 straipsnis. Notarų rūmų turtas
1. Notarų rūmų turtą sudaro:
1) nario mokesčiai, savanoriški narių įnašai ir kiti tiksliniai įnašai;
2) valstybės (savivaldybių) tikslinės paskirties lėšos;
3) paveldėjimo būdu įgytas turtas ir lėšos;
4) nevalstybinių, tarptautinių organizacijų, fondų ir kitų asmenų dovanotas turtas ir  lėšos;
5) gauta parama;
6) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas;
7) pajamos, gautos už platinamus leidinius ir iš kitos Notarų rūmų veiklos;
8) kitas Notarų rūmų veiklos metu įgytas turtas ir teisėtai gautos lėšos.
2. Notarų rūmų turtas naudojamas Notarų rūmų uždaviniams ir funkcijoms atlikti.
38 straipsnis. Notarų rūmų turtinės teisės
Notarų rūmai, atlikdami savo uždavinius, turi teisę:
1) turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių kredito įstaigose;
2) pirkti ar kitais būdais įsigyti turtą, jį parduoti, nuomoti, įkeisti ar kitaip disponuoti;
3) gauti ir teikti paramą;
4) teikti išmokas notarams ir kitiems notariato sistemoje dirbantiems (dirbusiems) asmenims teisės aktų nustatyta tvarka;
5) sudaryti sutartis, skolinti ir skolintis lėšų ir kito turto;
6) turi kitų turtinių teisių, kurios neprieštarauja norminiams teisės aktams ir šiam Statutui.
 
39 straipsnis. Notarų rūmų finansiniai metai
Notarų rūmų finansiniai metai trunka dvylika mėnesių – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.
 
40 straipsnis. Notarų rūmų veiklos metinė ataskaita bei pajamų ir išlaidų sąmata
Kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Prezidentas pateikia Notarų rūmų susirinkimui tvirtinti Notarų rūmų veiklos metinę ataskaitą ir kitų metų pajamų ir išlaidų sąmatą.
 
41 straipsnis. Notarų rūmų nario mokestis ir kiti tiksliniai įnašai
1. Notarų rūmų uždaviniams ir funkcijoms atlikti iš kiekvieno Notarų rūmų nario imamas nario mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.
2. Notarų rūmų susirinkimas gali nustatyti ir kitus narių tikslinius įnašus ir jų dydžius. Draudimo įmokos, narių mokamos Notarų rūmams, neįskaitomos į Notarų rūmams mokamą nario mokesčio dydį ir nelaikomos tiksliniais įnašais.
 
42 straipsnis. Notarų rūmų veiklos tikrinimas
1. Kasmet pasibaigus finansiniams metams iki eilinio Notarų rūmų susirinkimo Notarų rūmų revizijos komisija atlieka Notarų rūmų finansinės veiklos patikrinimą. Patikrinimo aktas pateikiamas tvirtinti Notarų rūmų susirinkimui.
2. Notarų rūmų susirinkimas gali nuspręsti atlikti Notarų rūmų veiklos ir (ar) finansinį auditą.
 
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
 
43 straipsnis. Notarų rūmų likvidavimas, reorganizavimas ir pertvarkymas
1. Notarų rūmai gali būti likviduoti, reorganizuoti ar pertvarkyti tik Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu.
2. Likvidavus Notarų rūmus, jų turtas ir sukauptos lėšos panaudojamos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos notarų rūmai

Olimpiečių g. 4, 09237 Vilnius
Kodas 301538058
Tel. (8 5) 261 4757
Faks. (8 5) 261 4660
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Notaras (lot. notarius - greitai rašantis; raštininkas) - asmuo, kuriam pavestos dokumentų, sandorių (pa)tvirtinimo funkcijos ir turintis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras teisiškai įtvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir teisinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notarai savo įgaliojimus vykdo, nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams. -- wikipedia.org

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas  funkcijas,  užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. -- LR notariato įstatymas

footer nt es copy Paveldėjimas europoje Paveldėjimas europoje Europos notaru katalogas footer poros footer pazeidziami Prisijungti

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.
© Lietuvos notarų rūmai, 2011. Visos teisės saugomos.