LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL NOTARŲ GYVENTOJAMS TEIKIAMŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ
VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 1R-481
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin.,
1992, Nr. 28-810; 2003, Nr. 15-598) 6 straipsniu:
1. Tvirtinu Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų
poreikių vertinimo metodiką (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1R-121 "Dėl
Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo
metodikos patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 86-3135).
TEISINGUMO MINISTRAS PETRAS BAGUŠKA
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2006 m. gruodžio 28 d.
įsakymu Nr. 1R-481
NOTARŲ GYVENTOJAMS TEIKIAMŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ VERTINIMO
METODIKA
1. Ši metodika reglamentuoja notarų skaičiaus, jų buveinės ir
veiklos teritorijos nustatymo metodus bei taikymo tvarką.
2. Šios metodikos tikslas yra objektyviai nustatyti Lietuvos
Respublikos notarų skaičių ir jų veiklos teritoriją, notaro
(notarų) biurų buveinių steigimo vietovę.
3. Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių
vertinimo kriterijai, nustatant Lietuvos Respublikos notarų
skaičių, jų biurų buveinių vietą ir veiklos teritoriją, yra:
3.1. Lietuvos Respublikos teritorijos skirstymas į
savivaldybes, jų ribos, centrai, gyventojų skaičius;
3.2. vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus
nustatymas;
3.3. notarų atlikti notarinių veiksmų skaičius ir struktūra;
3.4. notarų pajamos už atliktus notarinius veiksmus.
4. Notarų skaičiaus nustatymo metodai:
4.1. notarai skiriami eiti notaro pareigas konkrečioje
savivaldybėje;
4.2. savivaldybės teritorijoje turi dirbti bent vienas
notaras. Vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius
savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15 tūkst. ir ne mažesnis
kaip 10 tūkst. gyventojų;
4.3. Kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius
savivaldybėje atitinka šios metodikos 4.2 punkte nurodytus
reikalavimus, notarų skaičius gali būti didinamas, jeigu pagal
atliekamų notarinių veiksmų ir notarų bendrųjų pajamų už atliktus
notarinius veiksmus statistikos analizę dvejus kalendorinius
metus iš eilės:
4.3.1. tos savivaldybės notarų atliktų notarinių veiksmų
skaičiaus vidurkis yra 30 procentų didesnis už Lietuvos
Respublikos notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkį.
Ši nuostata netaikoma, jeigu savivaldybės notarų bendrųjų pajamų
už atliktus notarinius veiksmus vidurkis yra 20 procentų mažesnis
už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus
notarinius veiksmus vidurkį;
4.3.2. toje savivaldybėje notarų bendrųjų pajamų už atliktus
notarinius veiksmus vidurkis yra 30 procentų didesnis už Lietuvos
Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius
veiksmus vidurkį;
4.4. kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius
savivaldybėje atitinka šios metodikos 4.2 punkte nurodytus
reikalavimus, notarų skaičius gali būti mažinamas, jeigu pagal
atliekamų notarinių veiksmų ir notarų bendrųjų pajamų už atliktus
notarinius veiksmus statistikos analizę dvejus kalendorinius
metus iš eilės:
4.4.1. tos savivaldybės notarų atliktų notarinių veiksmų
skaičiaus vidurkis yra 30 procentų mažesnis už Lietuvos
Respublikos notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkį.
Ši nuostata netaikoma, kai vertinamos savivaldybės notarų
bendrųjų pajamų vidurkis už atliktus notarinius veiksmus yra
didesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už
atliktus notarinius veiksmus vidurkį;
4.4.2. toje savivaldybėje notarų bendrųjų pajamų už atliktus
notarinius veiksmus vidurkis yra 30 procentų mažesnis už Lietuvos
Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius
veiksmus vidurkį;
4.5. Į šios metodikos 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytų Lietuvos
Respublikos notarų veiklos vidurkių apskaičiavimą neįtraukiami
savivaldybės, kurioje ketinama didinti notarų skaičių ir notarų,
pradėjusių dirbti apskaitomųjų metų laikotarpiu veiklos
statistiniai duomenys;
4.6. notaro (notarų) biurų buveinės steigiamos savivaldybių
centruose.
Notaro (notarų) biurų buveinės taip pat gali būti steigiamos
nutolusiuose nuo savivaldybių centrų nedideliuose miestuose
(seniūnijose);
4.7. notarų veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams
nustatoma, atsižvelgiant į atitinkamoje savivaldybėje įsteigtų
notaro (notarų) biurų ir juose dirbančių notarų skaičių,
savivaldybės gyvenamąsias vietoves ir jų gyventojų skaičių;
4.8. notaro (notarų) veiklos teritorija turto paveldėjimo
atvejams nustatoma notarui (notarams) steigiant notaro (notarų)
biurą. Kai keli notarai steigia vieną biurą, nustatoma bendra
veiklos teritorija visiems šio biuro notarams;
4.9. suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas
arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto
paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgiant į
teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją
turto paveldėjimo atvejams.
5. Notarų skaičių, jų buveines ir veiklos teritoriją nustato
teisingumo ministras pagal šią metodiką, Notarų rūmų prezidiumui
pateikus motyvuotą išvadą.
6. Notarų rūmų prezidiumas turi teisę teikti teisingumo
ministrui pasiūlymus dėl notarų skaičiaus, jų buveinių
išsidėstymo savivaldybės teritorijoje ir veiklos teritorijos
nustatymo. Pasiūlymuose būtina paaiškinti pagrindinius veiksnius,
lemiančius notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos
nustatymą (pakeitimus), argumentuoti notarų skaičiaus ir jų
veiklos teritorijos nustatymo metodų pasirinkimą.
