FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL NOTARAMS IR TEISĘ ATLIKTI NOTARINIUS VEIKSMUS TURINTIEMS
ASMENIMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ
PLOVIMUI, PATVIRTINIMO
2005 m. birželio 23 d. Nr. 53-V
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos
įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 4
straipsnio 6 dalimi,
tvirtinu Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus
turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti
kelią pinigų plovimui (pridedama).
DIREKTORIUS ROMUALDAS BOREIKA
______________
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybos prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus 2005
m. birželio 23 d. įsakymu Nr.
53-V
NOTARAMS IR TEISĘ ATLIKTI NOTARINIUS VEIKSMUS TURINTIEMS ASMENIMS
SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems
asmenims skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų
plovimui (toliau - Nurodymai), skirti Lietuvos Respublikos
notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems
asmenims, kurių pagrindinė veikla yra juridiškai įtvirtinti
neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir
juridinius faktus.
2. Nurodymų paskirtis - padėti notarams ir teisę atlikti
notarinius veiksmus turintiems asmenims savo veikloje tinkamai
įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, užkertančius kelią pinigų
plovimui.
3. Šiuose Nurodymuose vartojamos sąvokos: pinigų plovimas,
pinigų plovimo prevencija, pinigai, turtas, klientas, operacijos
su pinigais -yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo
prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-
5318) (toliau - Pinigų plovimo prevencijos įstatymas) 2
straipsnyje.
II. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS
PRIEMONES IR ATSAKOMYBĖS UŽ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMĄ KLAUSIMUS
4. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodeksas (toliau - ATPK) (Žin., 1985, Nr. 1-1);
6. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr.
89-2741);
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d.
nutarimas Nr. 1331 "Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje
susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos
apie operacijas su pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos
Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų
pinigų sumų kontrolės tvarkos" (Žin., 1997, Nr. 112-2840; 2002,
Nr. 89-3801; 2004, Nr. 115-4303) (toliau - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 930).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d.
nutarimas Nr. 1409 "Dėl Kliento atliekamų operacijų su pinigais
ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių" (Žin., 2002, Nr. 89-
3800; 2004, Nr. 115-4304) (toliau - Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 931).
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d.
nutarimas Nr. 1411 "Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis
operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašo
patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 89-3802; 2004, Nr. 115-4302)
(toliau - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d.
nutarimas Nr. 929).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d.
nutarimas Nr. 1441 "Dėl Įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo
ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo" (Žin.,
2004, Nr. 167-6127).
III. KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS
11. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo nustatyti kliento tapatybę, dalyvaujant pačiam
klientui ar jo atstovui prieš tvirtindami sandorius, pagal
kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 Lt ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta.
12. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais
privalantys nustatyti kliento tapatybę, pareikalauja iš kliento
jo tapatybę identifikuojančių galiojančių dokumentų, kuriuose
privalo būti šie duomenys:
12.1. fizinių asmenų:
12.1.1. vardas, pavardė;
12.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams
ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje);
12.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos
Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims,
turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje);
12.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės
dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio
valstybių piliečiams);
12.1.5. gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje
numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma
užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
12.1.6. galiojanti Lietuvos Respublikos viza ar žyma apie
paskutinį Lietuvos Respublikos sienos kirtimą (išskyrus
užsieniečius, kurių pasuose ar kituose kelionės dokumentuose
pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ši žyma nedaroma);
12.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, užsienio valstybės
įmonių filialų ir atstovybių - pavadinimas, teisinė forma,
buveinė, kodas, registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
12.3. užsienio valstybių juridinių asmenų - pavadinimas,
registracijos adresas, juridinio asmens registracijos ar kitokio
veiklos įteisinimo duomenys;
12.4. atstovų, jeigu klientas atlieka Pinigų plovimo
prevencijos įstatymo 10 str. 1-3 dalyse nurodytas operacijas arba
sudaro sandorį per atstovą, - šių Nurodymų 12.1, 12.2 ir 12.3
punktuose nurodyti duomenys bei įgaliojimo rekvizitai (numeris,
sudarymo data). Šiuo atveju pateikiami šių Nurodymų 12.1, 12.2 ir
12.3 punktuose nurodyti duomenys ir apie atstovaujamuosius.
13. Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems
asmenims patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be
pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius
dokumentus.
14. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo nustatyti kliento tapatybę prieš tvirtinant
sandorį, t. y. tik sužinojęs sandorio sumą ir nustatęs, kad ji
viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, notaras ir teisę atlikti
notarinius veiksmus turintis asmuo privalo pareikalauti, kad
klientas pateiktų jo tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai notarui
ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčiam asmeniui kyla
įtarimas dėl kliento tapatybės, sandorio teisėtumo ir kitais
atvejais.
15. Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems
asmenims draudžiama tvirtinti sandorį, jeigu klientas įstatyme
nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo
tapatybę, arba pateikia ne visus reikalaujamus duomenis, arba
pateikia juos neteisingus.
IV. INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS
16. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo tvarkyti registrą apie:
16.1. sandorius, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma
viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
16.2. įtartinus sandorius.
17. Registras, esant galimybei, tvarkomas kompiuteriniu būdu.
18. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys nustato registro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų,
technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos (toliau - Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba).
19. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys į registrą įrašo šią informaciją:
19.1. duomenis, patvirtinančius kliento tapatybę;
19.2. duomenis, patvirtinančius kliento atstovo tapatybę, jeigu
sandoris sudaromas per atstovą;
19.3. duomenis apie sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų
suma, valiuta, kuria atliktas sandoris, sandorio atlikimo būdas
(t. y. atsiskaityta grynaisiais pinigais, pavedimu, dalimis,
išsimokėtinai ir pan.), trumpas sandorio turinys);
19.4. kriterijų, kuriuo vadovaujantis kliento sandoris laikomas
įtartinu;
19.5. duomenis apie subjektą, kurio naudai atliekamas sandoris
(subjektu, kurio naudai atliekamas sandoris, laikomas asmuo,
kuris gauna pinigus).
20. Duomenys į registrą turi būti įrašomi chronologine tvarka,
remiantis sandorį patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę
galią turinčiais dokumentais, susijusiais su sandorio sudarymu.
21. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo saugoti sandorį patvirtinančius dokumentus ar
kitus juridinę galią turinčius dokumentus ne trumpiau kaip 10
metų nuo sandorio sudarymo dienos. Kliento tapatybę
patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau
kaip 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. Registrų duomenys
saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.
22. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti
nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
23. Registrų tvarkymą tikrina Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba.
V. ĮTARTINŲ OPERACIJŲ SU PINIGAIS NUSTATYMAS IR FINANSINIŲ
NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS INFORMAVIMAS
24. Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą notarai ir teisę
atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo informuoti
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
24.1. apie kliento sudaromą įtartiną sandorį (9 straipsnis);
24.2. apie kliento sudarytą sandorį, jeigu pagal jį gaunama ar
mokama pinigų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą
užsienio valiuta (13 straipsnis).
25. Notaras ir asmuo, turintis teisę atlikti notarinius
veiksmus, informaciją apie kliento sudaromą sandorį, kuris, kaip
įtariama, gali būti susijęs su pinigų plovimu, praneša Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai raštu, gali ir techninėmis teksto
perdavimo priemonėmis, iš karto po sandorio sudarymo,
nepaisydamas pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų
sumos dydžio. Neatidėliotinais atvejais Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnybai gali būti perduotas žodinis pranešimas
(telefonu), kurį notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus
turintys asmenys nedelsdami patvirtina raštu.
26. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie
įtartiną sandorį nurodoma:
26.1. kliento (jo atstovo) tapatybę patvirtinantys duomenys;
26.2. įtartinumo kriterijus, kuriuo remiantis sandoris
pripažintas įtartinu;
26.3. sandorio atlikimo būdas;
26.4. sandorio atlikimo data, pinigų suma ir valiuta;
26.5. kliento (jo atstovo) kontaktinė informacija;
26.6. subjektas, kurio naudai atliekamas įtartinas sandoris.
27. Kriterijai, kuriais vadovaujantis sandoriai laikomi
įtartinais, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
liepos 22 d. nutarime Nr. 929.
28. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys turi teisę informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnybą apie, jų manymu, įtartinus sandorius, nors jie neatitinka
nė vieno nutarime numatyto kriterijaus. Įtarimą gali sukelti
įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: dovanojama
didelė grynųjų pinigų suma, klientas atlieka nebūdingus pagal
amžių sandorius, ribotos atsakomybės kompanijų atliekami
sandoriai, jei sutartyje nurodoma, kad klientas atsiskaito
grynaisiais pinigais ir t. t.
29. Notarų rūmai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
liepos 22 d. nutarime Nr. 929 nustatytų kriterijų sąlyginius
požymius.
30. Apie šių Nurodymų 24.2 punkte minimus kliento sandorius
notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys
privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai,
vadovaudamiesi vieninteliu kriterijumi - pinigų sumos, kuri
gaunama arba mokama pagal tvirtinamą sandorį, dydžiu. Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai privaloma pranešti apie visus
sandorius, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50
000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
31. Nustačius, kad sandoris viršija įstatyme nustatytą pinigų
sumą, notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys privalo:
31.1. nustatyti kliento tapatybę;
31.2. duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie
atliktą sandorį įtraukti į registrą ir pranešti Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai.
32. Tokia informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
privalo būti pranešta nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo
dienas nuo sandorio sudarymo.
33. Pranešimo teikimo formą nustato Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba.
34. Nustačius, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai
pateiktame pranešime apie kliento sudarytą sandorį trūksta
duomenų, duomenys yra netikslūs ar pranešimas neatitinka
nustatytos teikimo formos, notarai ir teisę atlikti notarinius
veiksmus turintys asmenys privalo pašalinti trūkumus ir
nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pakartotinai
pateikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
35. Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems
asmenims draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad
informacija apie sudaromus sandorius pateikta Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnybai.
36. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos
pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra
pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Notarai
ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, pranešę
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įstatymo nurodytą
informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės,
komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu
patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia
nusikalstama veikla.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
37. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys
asmenys turi nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras,
kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu susijusiems sandoriams,
būti tinkamai pasirengę bei susipažinę su pinigų plovimo
prevencijos priemonėmis.
Dėl Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, patvirtinimo
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

