Naujienos
Kiti
Notarai
Leidiniai
Video medžiaga
*teises_aktai*
![]()
![]()
Nors notarai nėra tiesiogiai paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiandien be jų sunkiai įsivaizduojamas teisinis saugumas ir stabilūs teisiniai santykiai. Tai pabrėžta Lietuvos notariato 33-ųjų metinių progai skirtame renginyje, kuris vyko Vilniuje.
Gruodžio 6 dieną sostinėje įvyko Lietuvos notarų rūmų visuotinis narių susirinkimas, skirtas paminėti 33 metus atkurtam Lietuvos notariatui – institucijai, kuri jau daugiau nei dešimtmetį išlieka labiausiai visuomenės pasitikėjimą pelniusia tarp teisinių profesijų.
Renginio metu didelis dėmesys buvo skirtas ne tik notariato raidai, bet ir jo reikšmei teisinei sistemai, ateities iššūkiams. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė teisėjai, advokatai, akademinės bendruomenės atstovai, kurie vieningai pabrėžė notarų atliekamų funkcijų svarbą užtikrinant teisinį saugumą, ginčų prevenciją ir visuomenės pasitikėjimą teise.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Europos Sąjungos notariatų tarybos (CNUE) garbės prezidentas Marius Stračkaitis pažymėjo, kad laisvojo notariato pasirinkimas atkūrus nepriklausomybę buvo reikšmingas ne tik teisiniu, bet ir vertybiniu požiūriu.
„Prieš 33 metus Lietuva pasirinko laisvojo notariato kelią. 1992-aisiais tai nebuvo tik teisinė reforma – tai buvo simbolinis apsisprendimas grįžti prie pasitikėjimu grįstos valstybės tradicijos, atkurti nepriklausomą, atsakingą ir visuomenės interesams tarnaujantį notariato modelį“, – konferencijoje kalbėjo M. Stračkaitis.
Vienu ryškiausių konferencijos akcentų tapo profesoriaus, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko prof. dr. (HP) Egidijaus Kūrio pranešimas. Jis pabrėžė, kad nors notarai Konstitucijos tekste nėra įvardyti, jų veikla kyla iš pačių konstitucinių principų.
„Konstitucijos tekste notarai nėra paminėti. Tad lyg ir nėra apie ką kalbėti. Bet Konstitucijos tekstas yra dar ne Konstitucija. Jame nėra daugelio dalykų tekste, bet negalime sakyti, kad jų nėra ir Konstitucijoje. Kai kurios Konstitucijos nuostatos yra skirtos ir notarų profesijai, kurios įtvirtina teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, arba asociacijų laisvę. Ne mažiau svarbūs yra ir konstituciniai teisinio tikrumo bei teisinio saugumo principai. Iš jų teisės literatūroje kildinamas ir notariato veiklai būdingas teisės viešojo patikimumo principas. Visi šie principai suponuoja notaro profesijos svarbą, o kartu ir valstybės pareigą šią profesiją tinkamai reglamentuoti. Konstitucinio Teismo aktuose, nors jie ir nėra tiesiogiai skirti notarams, suformuluoti doktrininiai teiginiai jiems taikytini mutatis mutandis“, - savo pranešimo metu dėstė profesorius.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja dr. Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais notarams perduotas naujas funkcijas – santuokos nutraukimą bendru sutarimu, vykdomųjų įrašų išdavimą.
„Kai dalis funkcijų buvo perimtos iš teismų, kilo abejonių, o tiksliau, teismų sistemos atstovai iš pradžių svarstė, ar taip nebus sumažintas pasitikėjimas notarais, nes teismams vykdant šias funkcijas, pasitikėjimas mumis nebuvo pakankamas, ar jis nemažės ir jumis, perėmus šias funkcijas. Tačiau šios abejonės nepasitvirtino. Perėmus šias funkcijas, pasitikėjimas notaro institucija ne tik neišnyko, bet ir išliko itin aukštas. Patikrinau Lietuvos notarų rūmų skelbiamus duomenis. Notarai jau 15 metų patenka į pasitikėjimo vertinimus, o šiais metais fiksuojamas palankiausias visuomenės vertinimas“, – pažymėjo teisėja.
Pasak jos, pastarosios funkcijos turėjo būti perduotos daug ankščiau, šie pokyčiai padeda greičiau ir efektyviau spręsti teisinius klausimus, mažina teismų apkrovą.
Kartu diskusijose nuskambėjo ir įspėjimai apie galimus iššūkius. Profesorius E. Kūris pabrėžė, kad siūlymai pernelyg liberalizuoti notariato veiklą gali kelti grėsmę teisiniam saugumui, jei konkurencija būtų grindžiama ne kokybe, o vien kaina.
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitė prof. dr. Laurynas Didžiulis, advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius, kuris analizavo notarinės formos sandorių reikšmę civiliniuose teisiniuose santykiuose. Apie notarinės formos reikalavimo taikymą akcijų perleidimui, praktinius aspektus ir kylančias problemas kalbėjo prof. dr. Virginijus Bitė, advokatas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos profesorius. Naujausią teismų praktiką, susijusią su notarų patvirtintų sandorių negaliojimu, pristatė dr. Dalia Vasarienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos docentė.
Konferencijos diskusijos atskleidė daugiabriaunį notaro vaidmenį šiuolaikinėje teisinėje sistemoje. Skirtingų sričių teisės profesionalus jungė bendra išvada – notaras nėra vien procedūrų vykdytojas. Tai nepriklausomas, nešališkas teisininkas, kuriam patikėtos funkcijos yra būtinos visos teisinės sistemos darnai.
Plačiau apie tai, kviečiame pasižiūrėti paruoštame video siužete: https://youtu.be/cbr2NtFGK7c.
